Dirbtinis intelektas šiandien geba rašyti tekstus, piešti paveikslus, patarinėti finansų klausimais ar net atlikti medicininę diagnostiką. Kartais atrodo, kad profesijų, kurių neužims dirbtinis intelektas, lieka vis mažiau. Vis dėlto, yra sričių, kuriose žmogaus darbo rankos, patirtis ir gebėjimas priimti sprendimus dar ilgai bus nepamainomi. Viena tokių – automechaniko profesija.

Populiariausia koleginių studijų programa

Automechaniko specialybė Lietuvoje turi senas tradicijas. Lietuvos inžinerijos kolegijoje (anksčiau – Kauno technikos kolegijoje, dar seniau – Kauno politechnikume) ši programa gyvuoja jau beveik 70 metų. Ir, pasak kolegijos „Automobilių techninio eksploatavimo“ dėstytojos Juditos Štreimikienės, visada išliko populiari.

„Būta laikų, kai konkursas į šią specialybę siekė net penkis kandidatus į vieną vietą. Ir dabar jau eilę metų automobilių techninio eksploatavimo studijos yra populiariausia koleginių inžinerinių studijų programa Lietuvoje. Tai gal net šiek tiek stebina, nes Lietuva automobilių sektoriuje nėra šalis – gamintoja, specialistai dirbti gali tik techninės priežiūros ir remonto srityse“, – sako dėstytoja. Anot jos, ši sritis nėra iš lengvųjų – reikia ir žinių, ir fizinės ištvermės, ir greitos reakcijos į rinkos pokyčius. Tačiau patrauklumas išlieka, nes šios profesijos atstovų paklausa tiek vietinėje, tiek ir tarptautinėje darbo rinkoje – didžiulė.

Rinka auga, bet specialistų trūksta

Statistika rodo, kad 2024 metais pasaulinė automobilių remonto ir priežiūros paslaugų rinka buvo vertinama 638 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2033-ųjų ji pasieks net 904 mlrd. eurų. Europa išsiskiria kaip dominuojantis regionas šiame segmente – čia automobilių remonto ir priežiūros rinka yra stipriausia.

Augimą lemia didėjantis transporto priemonių skaičius keliuose ir vis didesnis supratimas, kad reguliari priežiūra – būtina. Tiesa, kartu tai reiškia, jog reikia vis daugiau specialistų, gebančių dirbti ne tik su veržliarakčiu, bet ir su sudėtingomis kompiuterinėmis sistemomis.

„Specialistų tikrai trūksta. Organizacijos nori augti ir plėstis, bet be naujų darbuotojų tai neįmanoma. Todėl šiandien stebime, kaip organizacijos dėl specialistų konkuruoja tarpusavyje – tie patys automechanikai migruoja iš vienos įmonės į kitą“, – pastebi sunkvežimių remonto centrų tinklą Vakarų Europoje valdančios įmonės UAB „Trelo“ personalo ir komunikacijos vadovas Paulius Stravinskas.

Pasak jo, minėtas nuolatinis darbuotojų judėjimas rinkoje kelia ir šalutinių efektų, nes atlyginimai, kaip sako pašnekovas, pirmiausia auga ne dėl kylančių kompetencijų, o dėl to, kad norėdamos prisivilioti ar išlaikyti žmogų, organizacijos turi pasiūlyti geresnes sąlygas, o šios profesijos atstovams darbo užmokestis vis dar yra kertinis kriterijus renkantis darbdavį.

Jaunoji karta – kitokia

Nors automechaniko darbas vis dar apipintas stereotipais apie tepalus ir sunkų fizinį triūsą, vis daugiau jaunų žmonių įžvelgia šios srities perspektyvas. Kasmet „Automobilių techninio eksploatavimo“ studijas Lietuvos inžinerijos kolegijoje pasirenka apie šimtą naujų studentų.

Vis dėlto jaunieji specialistai – kitokie. „Jaunoji karta yra daug drąsesnė pokyčiams. Jei kažkas nepatinka – arba problemą sprendi čia ir dabar, arba labai greitai to žmogaus nebeturi. Jie nebijo klausti, domėtis, semtis patirties, tačiau kartu jų startiniai lūkesčiai dėl atlygio – kur kas didesni nei vyresnių kolegų“, – sako P. Stravinskas.

J. Štreimikienė pastebi, kad vis dar gajūs stereotipai, jog mechaniko darbas – nuobodus ir nešvarus. „Taip, rankas tepti tenka, reikia fizinės ištvermės, bet kartu tai ir kūrybiškas darbas, nuolat skatinantis domėtis naujovėmis bei tobulėti“, – pabrėžia dėstytoja.

Kova dėl darbuotojų: ne tik atlyginimais

Pasak P. Stravinsko, konkurencija dėl darbuotojų vyksta trimis frontais – tarp įmonių, su darbuotojų paieškos agentūromis ir net su pačiais specialistais, kurie neretai nusprendžia pradėti individualią veiklą. Todėl vien atlyginimo šiandien nebeužtenka.

„Kai supranti, kad sąlygos daug kur tampa panašios, o finansinė eilutė viename ar kitame etape tiesiog atsiremia į lubas, tada pradedi konkuruoti minkštesniais dalykais – papildomomis naudomis, vidinės karjeros galimybėmis, individualiu dėmesiu – suteikdamas tai, ko tikrai reikia darbuotojui, o ne aklai besivaikydamas šiandieninių tendencijų. „Trelo“ turime aiškų karjeros žemėlapį, vidinę „Trelo akademiją“, kur instruktoriai rengia mokymus. Atsiradus laisvai pozicijai, pirmiausia apie ją skelbiame darbuotojams viduje, kad jie jaustų ir žinotų, jog ir iš automechaniko galima užaugti į serviso darbų vadovą ar dar aukštesnes administracines pozicijas“, – vardija jis.

Technologijos ir dirbtinis intelektas: pagalba, bet ne pamaina

Automobilių sektoriuje sparčiai daugėja išmaniųjų technologijų – nuo elektroninės diagnostikos iki pažangių vairuotojo pagalbos sistemų (ADAS). Todėl mechanikai turi mokytis ne tik klasikinių įgūdžių, bet ir mechatronikos, programinės įrangos valdymo, aukštos įtampos sistemų.

Ar ši profesija gali būti pakeista technologijomis? J. Štreimikienė įsitikinusi, kad bent artimiausiu metu – tik iš dalies. „Standartinė diagnostika ar rutininiai darbai kai kur jau atliekami automatizuotai. Tačiau sudėtinguose ar nestandartiniuose remonto atvejuose žmogaus patirtis, intuicija ir gebėjimas priimti sprendimus išlieka nepakeičiami. Nors šiuolaikiniai automobiliai turi kompiuterines sistemas, galinčias parodyti klaidų kodus, dažnai tikrasis gedimo šaltinis slypi giliau nei rodo skaitmeninė diagnostika. Tokiose situacijose būtina patirtis, intuicija ir gebėjimas įvertinti visumą, o tai yra žmogaus, o ne roboto stiprybė. Be to, dirbant su senesnėmis transporto priemonėmis, kurios neturi kompiuterizuotų sistemų ar standartizuotos elektronikos, būtini mechaniniai įgūdžiai, kurių technologijos dar negali visiškai pakeisti“, – teigia dėstytoja.

P. Stravinskas jai antrina: „Su gamyba daugiau mažiau viskas aišku – ten procesai daugeliu atveju standartizuoti, galima viską sustyguoti nuo A iki Z. Bet su gedimais taip nėra ir nebus. Čia visada reikės žmogaus, kuris apžiūrės, apčiupinės, nuspręs, ką reikia keisti. Net diagnostiką atlikti šiandien vis dar reikia žmogaus, nes pats kompiuteris prie sunkvežimio neprisijungs.“

J. Štreimikienė, kalbėdama apie technologijos automechanikoje, taip pat nevengia pajuokauti: “Galima pajuokauti, kad dirbtinio intelekto naudojimas automechanikams bus ypač naudingas todėl, kad jei visi įsivaizduos galintys savo automobilius taisyti pasitarę su ChatGPT, tai darbo nepritruks niekada.“

Ateitis priklauso nuo žinių

Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita „Future of Jobs“ dar 2023 metais pabrėžė, kad mechanikai ir mašinų remonto specialistai yra tarp tų profesijų, kurių poreikis ateityje tik augs. Tačiau kartu reikės naujų kompetencijų – nuo problemų sprendimo iki nuolatinio mokymosi.

„Jau dabar mūsų mechanikai stebi, kaip keičiasi transporto technologijos. Su jomis turi keistis ir darbuotojų žinios. Galiu pasakyti paprastai: geras automechanikas ar autoelektrikas šiandien uždirba beveik tiek pat, kiek ir IT specialistas. Vakarų Europoje mūsų darbuotojų atlyginimai siekia 3800–4000 eurų į rankas. Bet tam reikia įgūdžių, patirties ir nuolatinio tobulėjimo“, – sako P. Stravinskas.

Lietuvos inžinerijos kolegijos atstovė J. Štreimikienė tik užtvirtina šiuos komentarus: “Reikia ne tik žinių apie automobilio sandarą ir pagrindinius mazgų ar sistemų veikimo principus, reikia išmanymo ir apie darbą su skaitmeninėmis sistemomis – diagnostikos įranga, programine įranga, skaitmeniniais servisų vadovais. Automechanikas turi būti pasiruošęs nuolat mokytis ir prisitaikyti prie naujų darbo metodų bei įrankių. Kartu būtinas ir gebėjimas spręsti problemas – ne visus gedimus galima diagnozuoti automatiškai, todėl svarbu mokėti analizuoti situacijas, ieškoti priežasčių ir priimti tinkamiausius sprendimus.“

Profesija, kuri išliks

Automechaniko profesija nėra ir nebus išnykstanti. Taip, ji keičiasi, bet tai – tik galimybė tiems, kurie nebijos mokytis. Žmogaus faktorius – kritinis mąstymas, gebėjimas prisitaikyti, kūrybiškumas ir bendravimas su klientu – dar ilgai išliks nepakeičiamas.

„Nė viena profesija nėra „saugi“, jei pats specialistas nenori ar negali prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio ir jo reikalavimų. Naujos technologijos, moderni įranga ir robotizacija yra geri, darbą palengvinantys įrankiai, bet nenuspėjami gedimai, nestandartinės situacijos vis dar reikalauja žmogaus sprendimų, kūrybiškumo ir įgūdžių. Tad tokie automechanikai, kurie investuoja į save ir eina koja kojon kartu su pasauliu ir šiuolaikinėmis technologijomis, bus reikalingi visada“, – reziumuoja J. Štreimikienė.

Gedimas kelyje – tikras košmaras kiekvienai logistikos įmonei. Sustojęs sunkvežimis reiškia daug daugiau nei paprastą nepatogumą: tai pradelsti terminai, nusivylę klientai, prastovos, kurių niekas nekompensuos, ir galiausiai – sugadinta įmonės reputacija. Pridėkime dar išlaidas už vilkiko nutempimą, riziką kitiems eismo dalyviams, o kai kuriais atvejais – ir pavojų pačiam vairuotojui. Štai kodėl transporto sektoriuje dažnai kartojama frazė: brangiausias remontas yra tas, kurio neatliekate laiku.

„Gedimo pasekmės visada būna sunkesnės už prevenciją. Laiku atliktos patikros atsiperka su kaupu, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip papildomas darbas ar nereikalingas sustojimas“, – pabrėžia UAB „Trelo“ Operacijų direktorius Rolandas Tamašauskas..

Kodėl ignoruojami signalai virsta rimtais gedimais

Dauguma profesionalių vairuotojų į perspėjimus reaguoja atsakingai – pastebėję klaidą prietaisų skydelyje, jie nedelsdami praneša atsakingiems kolegoms. Tačiau realybė dažnai diktuoja kitokias aplinkybes: spaudžia terminai, krovinį reikia pristatyti, o artimiausias servisas – už šimtų kilometrų. Tokiais momentais įsijungia žmogiška pagunda „dar truputį pavažiuoti“. Juk, kaip dažnas galvoja, „dar kelis kilometrus tikrai atlaikys“.

„Labai dažnai vairuotojai ignoruoja perspėjimą apie vykdomą išmetimo sistemos regeneraciją. Jei procesas stabdomas ar vilkinamas, sistema pereina į galios ribojimą, sunkvežimis sustoja kelyje arba tenka atlikti brangų remontą. Tai klasikinis pavyzdys, kaip menkas signalas virsta rimta problema“, – pastebi R. Tamašauskas. Dar viena itin svarbi indikacija – EBS sistemos klaida. Tai stabdymą, stabilumą ir praslydimą valdanti sistema. Užsidegus jos simboliui ir to nepaisant, EBS pereina į avarinį režimą. Rezultatas – ilgesnis stabdymo kelias, sumažėjęs sąstato stabilumas ir reali grėsmė eismo saugumui. „Ignoruoti tokius signalus reiškia rizikuoti ne tik technika, bet ir gyvybėmis“, – akcentuoja ekspertas.  

Kasdienės istorijos, kai „sutaupyta“ pavirsta nuostoliais

Kiekvienas serviso meistras galėtų papasakoti dešimtis istorijų, kai nereagavimas į perspėjimus baigėsi brangiais remontais. Pasak R. Tamašausko, kai kurie scenarijai yra dažnai besikartojantys, o kai kurie iš jų itin skaudūs ir brangiai kainuojantys.

„Vieni skaudesnių ir brangesnių atvejų – kai vairuotojas nepaiso reduktoriaus blokiruotės indikacijos. Rezultatas – visiškai sugadintas reduktorius, kurio remontuoti nebėra prasmės. Kita situacija – sunkvežimis eksploatuojamas su užsikimšusia išmetimo sistema tol, kol ši pažeidžiama negrįžtamai. Ir galiausiai, nepastebėtas oro nuotėkis priverčia oro kompresorių veikti dviguba apkrova, kol jis perkaista ir sugenda“, – vardija specialistas.

Ir čia tinka sena taisyklė: sutaupytas euras šiandien rytoj gali virsti tūkstančiais. „Ir tai nėra graži metafora – tokias situacijas matome kone kasdien“, – priduria R. Tamašauskas.

Prevencija – ne formalumas, o būtinybė

Techninės priežiūros intervalai, kuriuos nustato gamintojai, dažnai atrodo kaip biurokratinė prievolė ar formalumas. Tačiau jie paremti išsamiais bandymais ir patirtimi. Ignoruodami juos, transporto parkų vadovai rizikuoja ne tik technikos patikimumu, bet ir visos įmonės darbo sklandumu.

„Aptarnavimas nėra vien alyvos ar filtrų keitimas. Jo metu tikrinami jautrūs ir svarbūs komponentai, kurie dažnai lemia transporto priemonės patikimumą. Todėl periodiškumas čia esminis – jei gamintojas numatė tam tikrą intervalą, jo ir reikėtų laikytis“, – aiškina R. Tamašauskas.

Vairuotojų sąmoningumas čia taip pat kritiškai svarbus. Kasdieninė rutina – skysčių lygio patikra, oro nuotėkių paieška, vizualus transporto priemonės įvertinimas – atrodo smulkmenos, bet dažnai būtent jos leidžia laiku pastebėti problemas. Tai tarsi rytinis kavos ritualas: atrodo smulkmena, bet praleidus – jaučiamas skirtumas. Parkų vadovams, savo ruožtu, verta įsiminti vieną dalyką: jei toje pačioje sunkvežimių partijoje kartojasi vienodi gedimai, tai aiškus signalas prevenciškai patikrinti ir kitus tos serijos vilkikus. Taip galima išvengti domino efekto, kai viena smulki problema pasklinda per visą parką.

Profesionalų požiūris į patikimumą

Prevencinis remontas nėra tik techninė detalė – tai ir požiūris į darbą. Įmonės, kurios save mato kaip patikimus partnerius, investuoja į reguliarų patikrinimų procesą, nes žino: kiekviena prevencinė patikra yra galimybė išvengti netikėtos prastovos.

„Kiekviena profilaktinė patikra – tai galimybė išvengti neplanuoto sustojimo kelyje. Trelo remonto centruose Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje per metus atliekame tūkstančius tokių patikrų ir nuolat matome, kiek daug defektų galima sustabdyti dar jiems neprasidėjus. Klientui tai reiškia ramybę, sklandų darbą ir saugumą“, – pabrėžia UAB „Trelo“ Operacijų direktorius Rolandas Tamašauskas. Techninė priežiūra transporto sektoriuje neturėtų būti suvokiama kaip papildomas kaštas. Tai investicija į įmonės patikimumą, saugumą ir reputaciją. Laiku neatliktas remontas tampa brangiausiu – ne tik dėl dvigubų ar trigubų sąskaitų, bet ir dėl prarastų klientų, sugriuvusių grafikų ar net vieno neplanuoto sustojimo, kuris gali kainuoti daugiau nei bet kuri profilaktinė patikra. Kaip primena R. Tamašauskas, „gedimų prevencija nėra prabanga. Tai būtinybė, užtikrinanti sklandžią veiklą ir visų transporto grandinės dalyvių saugumą“.

Plačiau apie TRELO teikiamas paslaugas galite sužinoti ČIA.

Dažnai sakoma, jog transporto verslas – tai skaičių ir tikslumo žaidimas. Kiekviena tona, kiekvienas litras, kiekviena minutė turi savo kainą. Ir vis dėl to, sprendimas dėl vienos iš investicijų į sunkiasvorį transportą – padangas – gana dažnai priimamas neatlikus detalių analizių, nepasidomėjus rinkos naujovėmis ar nepasitarus su ekspertais, o labiau iš įpratimo, nusistovėjusios ir nebūtinai teisingos praktikos ar „nes tiesiog pasiūlė servisas“. Visgi, būtent nuo to priklauso, kaip greitai reikės naujo padangų komplekto, kiek degalų sudegins vilkikas, kaip saugiai važiuos vairuotojas, ir net tai, kiek iš viso kainuos viena tona nugabento krovinio.

Geros sunkvežimio padangos – kaip geri darbo batai

,Paprastam vartotojui, neįsigilinusiam į transporto sektoriaus niuansus, gali pasirodyti, jog skirtumas tarp lengvųjų ir komercinių padangų – tik dydis. Tačiau skirtumų kur kas daugiau – komercinės padangos skirstomos pagal ašies tipą (priekinė, varančioji, priekabos ir kt.), skirtingi protektorių tipai, skirtingi išmatavimai, apkrovos, o visų svarbiausia – komercinėms padangoms galioja visiškai kitokie ridų, eksploatacijos ir priežiūros reikalavimai. UAB „Trelo“ produkto vadovas, atsakingas už komercinio transporto padangas, Ramūnas Turčinas, juokaudamas sako: „Jei teigtume, kad lengvojo automobilio padanga – tai bėgimo bateliai, tai tuomet sunkvežimio, vilkiko padanga galėtų būti apibūdinama kaip profesionalūs darbo batai. Ir jie turi būti parinkti pagal darbo tipą, o ne vien pagal grožį ir kainą“. Pasak R. Turčino, tinkamai prižiūrimos komercinės padangos gali atlaikyti šimtatūkstantines kilometrų ridas, tačiau tos pačios padangos rida gali skirtis iki 50 proc., priklausomai nuo priežiūros lygio, todėl į tai turi būti žiūrima ne kaip į vienkartines išlaidas. „Tačiau realybė kiek kitokia – tikrai norėtųsi, kad būtų didesnė dalis suvokiančių, kad padangos – tai ne išlaidos, o investicijos. Ir tos investicijos gali arba atsipirkti su kaupu, arba, priešingai, kasdien tyliai, bet stabiliai siurbti pinigus“ – įžvalgomis dalijasi R. Turčinas.  

Pasirinkimas: (ne)prarastos kuro sąnaudos

Skaičiuojama, kad apie 30% sunkvežimio kuro sąnaudų sunaudojama sunkvežimiui judant iš vietos ir jo judėjimui palaikyti. Didžiausią dalį šiuose 30% sudaro komercinių padangų savybė, vadinama „pasipriešinimu riedėjimui“ (angl. rolling resistance). Tiesa, ne visi apie šią savybę rimtai susimąsto. „Ir nors pats skirtumas tarp didelį ir mažą pasipriešinimą riedėjimui turinčių padangų dažnai nesiekia nė pusės litro šimtui kilometrų, bet per 150 tūkst. kilometrų atstumą, dauginant iš 10 ar 20 vilkikų, tai jau tampa nebe smulkmena, o strateginiu klausimu. Net ir nedidelis skirtumas minėtame rolling resistance rodiklyje gali lemti tūkstančius eurų per metus“, – komentuoja R. Turčinas. Pasak eksperto, ne ką mažiau svarbu ir slėgis padangose – netinkamai pripūsta padangas (per mažas slėgis) didina pasipriešinimą, mažina tarnavimo laiką ir net kelia padangos sugadinimo riziką.

Saugumas ir reguliavimas: kada padanga tampa rizika

Gana dažnai komercinės padangos vertinamos tik per kainos ir ridos prizmę, tačiau ne ką mažiau svarbus ir saugumo klausimas. Būtent nuo padangų priklauso stabdymo kelias, sukibimas su kelio danga, šoninis stabilumas (ypač ekstremaliomis sąlygomis). Netinkamas protektoriaus gylis ar sezoniškumas (tiesa, komercinio transporto padangose jis ne toks aktualus ir ryškus, kaip lengvajame transporte) gali lemti pavojų tiek vairuotojui, tiek kroviniui, tiek kitiems eismo dalyviams. „Be to, rinkoje dar dažnai tenka matyti padangų su neaiškia istorija. Svarbu paminėti, kad Europos Sąjungoje taikomi griežti reikalavimai komercinių padangų ženklinimui, triukšmo lygiui, sukibimui ant šlapios kelio dangos ar riedėjimo efektyvumui. Vis dažniau vertinama ir ekologinė pusė – kokias padangas naudoja transporto įmonės, ar jos atitinka CO₂ mažinimo principus“ – pastebi R. Turčinas, taip pat pridurdamas, kad vairavimas su netinkamomis padangomis gali lemti ne tik baudas, laiku nepristatytus krovinius, neaptarnautus klientus, bet ir sukelti bereikalingų problemų esant draudiminiams įvykiams.

Ekspertas taip pat išskiria ir keletą dažniausiai pasitaikančių klaidų, kuomet transporto įmonės renkasi padangas. „Čia būtų galima išskirti pirkimą iš inercijos, kai imama tai, ką siūlo ilgalaikis partneris, be jokio palyginimo, taip pat, kai pasirenkamas „universalus“ variantas visiems atvejams, neatsižvelgiant į sezoną, lokaciją, kelio sąlygas, bei trečias aspektas – nepaskaičiuotas TCO (angl. Total cost of ownership) rodiklis, kuomet žiūrima tik į kainą, pamirštant ridą, kuro efektyvumą ar remonto poreikį“ – pasakoja R. Turčinas.

Padangų tendencijos: ką renkasi pažangūs vežėjai?

Šiuolaikinės transporto įmonės ieško ne tik gerų padangų, bet ir duomenimis pagrįstų sprendimų. Tarp pagrindinių prioritetų „Trelo“ ekspertas išskiria : žemą pasipriešinimą riedėjimui (ekonomiškumą), didelę ridą ir lėtą dėvėjimąsi, tinkamumą restauruoti, tylų darbą (padangos keliamą triukšmą), ES ženklinimo atitiktį (3PMSF, M+S ir kiti žymėjimai).

„Didžiausios transporto įmonės Europoje vis dažniau renkasi ekonomiškas, bet kokybiškas alternatyvas žinomiems premium prekės ženklams. Neretai tai – technologiškai pažengę, tačiau kainos atžvilgiu racionalūs sprendimai, kaip kad sparčiai populiarėjantys „Greentrac“ ar „Laufenn by Hankook“ prekiniai ženklai“ – teigia R. Turčinas. Pasak eksperto, šios padangos turi ir savų išskirtinumų, pvz., „Greentrac“ pasižymi itin geru balansu (kiekvienai padangai dar gamykloje yra patikrinamas vibracijų ar disbalanso lygis), puikia traukos ir stabdymo dinamika, ilgu tarnavimo laiku ir turi gerą kainos ir kokybės santykį. Tuo tarpu „Laufenn by Hankook“ išsiskiria savo ilgu tarnavimo laiku, tolygiu protektoriaus dėvėjimusi ir patikimumu keičiantis oro sąlygomis, pagamintos pagal „Hankook“ technologijas, tačiau yra gerokai prieinamesnės. Abi šios padangų linijos turi gerus degalų efektyvumo ir šlapios dangos sukibimo įvertinimus, taip pat visi jų modeliai yra sertifikuoti naudoti ir žieminėmis sąlygomis („Three Peak Mountain Snowflake“ žymėjimas).

Esminis klausimas: kada metas atsinaujinti?

Transporto įmonės dažnai taiko „nusidvėjimo iki paskutinio milimetro“ taktiką. Tačiau, pasak „Trelo“ eksperto, tokia praktika gali brangiai kainuoti tiek saugumo, tiek logistikos tęstinumo prasme. „Šiuo metu Trelo Vilniaus remonto centre „Greentrac“ ir „Laufenn by Hankook“ padangas klientams galime pasiūlyti itin patraukliomis sąlygomis (kai kurių modelių nuolaidos siekia ir iki 30 proc.), tad tai gali būti tinkamas metas jau dabar planuoti rudens ar žiemos sezono atnaujinimus be jokio spaudimo ir skubotų sprendimo priėmimų. Mūsų patirtis rodo – įmonės, kurios planuoja padangų įsigijimą iš anksto, tinkamai prižiūri padangas eksploatacijos metu ir renkasi ne pigiausią, bet ekonomiškai naudingiausią sprendimą, vidutiniškai sutaupo iki 15 proc. eksploatacijos kaštų per sezoną“ – reziumuoja „Trelo“ produkto vadovas R. Turčinas.

Plačiau apie šiuo metu vykdomą padangų akciją galite sužinoti ČIA.

Jau dvyliktus metus skaičiuojanti, didžiausia lietuviško kapitalo sunkvežimių remonto centrų tinklą Vakarų Europoje valdanti UAB „Trelo”, šiuos metu drąsiai gali vadinti pokyčių metais. Pavasarį duris atvėrė naujasis remonto centras Frankfurte (jau 9 vakarų Europoje), o visai neseniai įvyko ir reikšmingi pokyčiai įmonės valdyme – po devynerių su puse metų vadovo pareigas paliko Donatas Mockus. Laikinuoju vadovu paskirtas Osvaldas Švitra – „cargoGO“ įmonių grupės valdybos narys, šiuo metu taip pat einantis UAB „cargoGO Logistics“ bei UAB „GO Competence Center“ vadovo pareigas.

Pagrindinis tikslas: aiški kryptis ir vertė klientui

,,Trelo“ pagrindinė veiklos sritis – sunkvežimių, priekabų ir puspriekabių remontas bei padangos komerciniam transportui. Įmonė veiklą pradėjo 2010 m., kai vakarų Europoje buvo atidarytas pirmasis remonto centras. Šiandien ,,Trelo“ jungia daugiau kaip 200 darbuotojų, valdo 9 remonto centrus keturiose Europos šalyse, o per metus suremontuoja virš 50 tūkst. sunkvežimių.   Įsitvirtinę kaip savo srities profesionalai, 2024 m. „Trelo“ rinkai pristatė naujus prekės ženklus ir platesnį paslaugų krepšelį, tačiau šių metų viduryje įmonė atsisveikino su papildomomis, gretutinėmis veiklomis, taip grįžtama prie pagrindinės specializacijos – sunkvežimių remonto paslaugų. O. Švitra akcentuoja: „Pokyčiai – tai galimybė grįžti ir susikoncentruoti į tai, ką išmanome geriausiai – sunkvežimių ir puspriekabių remontą, servisų plėtrą vakarų Europoje. Strateginis persiorientavimas yra būtinas, kad išlaikytume konkurencingumą bei tvarų augimą“. Įmonės stiprybė – orientacija į klientą: greitas remontas, patikimos paslaugos, sprendimai „čia ir dabar“. Pavyzdžiui, naujame Frankfurto remonto centre jau siūlomos TÜV techninės patikros paslaugos kartu su remonto sprendimu vietoje – tai leidžia klientams sutaupyti ir laiką, ir pinigus. 

Veiklos transformacija per skaitmenizaciją 

Vis daugiau įmonėms kalbant apie skaitmenizavimo poreikį, „Trelo“ tai  įgyvendina ne žodžiais, o darbais. Įmonė aktyviai investuoja į skaitmeninius sprendimus, kurie sumažina klaidų tikimybę ir darbų atlikimo laiką, o klientams leidžia skaidriai matyti paslaugos eigą. „Trelo“ tikslas – būti rinkos lyderiais visose įmanomose srityse – nuo paslaugos suteikimo iki logiškai sudėliotų ir skaitmenizuotų procesų – taip galime greičiau identifikuoti gedimus, sutrumpinti remonto laiką ir užtikrinti, jog klientas gaus aiškų bei efektyvų aptarnavimą,“ – sako O. Švitra.  

Verslo sėkmės garantas – žmonės

O. Švitros teigimu, stipri organizacija prasideda nuo stiprių darbuotojų, o pokyčių įgyvendinimas ir įmonės augimas neįmanomas be profesionalios komandos. Tai pagrindžia ir 2025 metų „Trelo“ darbuotojų nuomonės tyrimo rezultatai. Pasak jų, organizacijos darbuotojus labiausiai motyvuoja komanda, su kuria jie dirba, bei geri santykiai su vadovais.  

„Jau esame įsipareigoję dar daugiau investuoti į vadovavimo kompetencijų stiprinimą, profesines darbuotojų žinias ir įgūdžius bei didinti vidinio augimo galimybes visiems: nuo automechaniko iki vadovo,“ – pasakoja O. Švitra. „Trelo“ vadovas taip pat pažymi, kad įmonei įžengus į transformacijos etapą kritiškai svarbi atvira komunikacija su darbuotojais – būtent tai vykdančios organizacijos ne tik sustiprėja, bet ir įgyja konkurencinį pranašumą, tampa patrauklesnės darbuotojams bei potencialiems klientams.

Plėtra tęsis – kasmet po naują remonto centrą 

Pagrindinis „Trelo“ pokyčių tikslas – ir toliau ateityje tęsti sunkvežimių remonto centrų plėtrą, kasmet atidarant po naują padalinį vakarų Europoje. Tuo pačiu organizacija yra įsipareigojusi ir toliau skaitmenizuoti procesus, siekiant išlikti konkurencingais rinkos žaidėjais bei pasiūlyti naujas, klientams patrauklias ir aktualias paslaugas. „Visi šie pokyčiai – tai ne tik mūsų vidaus transformacija. Tai dar aiškesnis pažadas klientui, jog „Trelo“ liks patikimas, greitas ir pažangus partneris ten, kur jūsų verslui to labiausiai reikia – kelyje,“ – sako O. Švitra.