Gedimas kelyje – tikras košmaras kiekvienai logistikos įmonei. Sustojęs sunkvežimis reiškia daug daugiau nei paprastą nepatogumą: tai pradelsti terminai, nusivylę klientai, prastovos, kurių niekas nekompensuos, ir galiausiai – sugadinta įmonės reputacija. Pridėkime dar išlaidas už vilkiko nutempimą, riziką kitiems eismo dalyviams, o kai kuriais atvejais – ir pavojų pačiam vairuotojui. Štai kodėl transporto sektoriuje dažnai kartojama frazė: brangiausias remontas yra tas, kurio neatliekate laiku.

„Gedimo pasekmės visada būna sunkesnės už prevenciją. Laiku atliktos patikros atsiperka su kaupu, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip papildomas darbas ar nereikalingas sustojimas“, – pabrėžia UAB „Trelo“ Operacijų direktorius Rolandas Tamašauskas..

Kodėl ignoruojami signalai virsta rimtais gedimais

Dauguma profesionalių vairuotojų į perspėjimus reaguoja atsakingai – pastebėję klaidą prietaisų skydelyje, jie nedelsdami praneša atsakingiems kolegoms. Tačiau realybė dažnai diktuoja kitokias aplinkybes: spaudžia terminai, krovinį reikia pristatyti, o artimiausias servisas – už šimtų kilometrų. Tokiais momentais įsijungia žmogiška pagunda „dar truputį pavažiuoti“. Juk, kaip dažnas galvoja, „dar kelis kilometrus tikrai atlaikys“.

„Labai dažnai vairuotojai ignoruoja perspėjimą apie vykdomą išmetimo sistemos regeneraciją. Jei procesas stabdomas ar vilkinamas, sistema pereina į galios ribojimą, sunkvežimis sustoja kelyje arba tenka atlikti brangų remontą. Tai klasikinis pavyzdys, kaip menkas signalas virsta rimta problema“, – pastebi R. Tamašauskas. Dar viena itin svarbi indikacija – EBS sistemos klaida. Tai stabdymą, stabilumą ir praslydimą valdanti sistema. Užsidegus jos simboliui ir to nepaisant, EBS pereina į avarinį režimą. Rezultatas – ilgesnis stabdymo kelias, sumažėjęs sąstato stabilumas ir reali grėsmė eismo saugumui. „Ignoruoti tokius signalus reiškia rizikuoti ne tik technika, bet ir gyvybėmis“, – akcentuoja ekspertas.  

Kasdienės istorijos, kai „sutaupyta“ pavirsta nuostoliais

Kiekvienas serviso meistras galėtų papasakoti dešimtis istorijų, kai nereagavimas į perspėjimus baigėsi brangiais remontais. Pasak R. Tamašausko, kai kurie scenarijai yra dažnai besikartojantys, o kai kurie iš jų itin skaudūs ir brangiai kainuojantys.

„Vieni skaudesnių ir brangesnių atvejų – kai vairuotojas nepaiso reduktoriaus blokiruotės indikacijos. Rezultatas – visiškai sugadintas reduktorius, kurio remontuoti nebėra prasmės. Kita situacija – sunkvežimis eksploatuojamas su užsikimšusia išmetimo sistema tol, kol ši pažeidžiama negrįžtamai. Ir galiausiai, nepastebėtas oro nuotėkis priverčia oro kompresorių veikti dviguba apkrova, kol jis perkaista ir sugenda“, – vardija specialistas.

Ir čia tinka sena taisyklė: sutaupytas euras šiandien rytoj gali virsti tūkstančiais. „Ir tai nėra graži metafora – tokias situacijas matome kone kasdien“, – priduria R. Tamašauskas.

Prevencija – ne formalumas, o būtinybė

Techninės priežiūros intervalai, kuriuos nustato gamintojai, dažnai atrodo kaip biurokratinė prievolė ar formalumas. Tačiau jie paremti išsamiais bandymais ir patirtimi. Ignoruodami juos, transporto parkų vadovai rizikuoja ne tik technikos patikimumu, bet ir visos įmonės darbo sklandumu.

„Aptarnavimas nėra vien alyvos ar filtrų keitimas. Jo metu tikrinami jautrūs ir svarbūs komponentai, kurie dažnai lemia transporto priemonės patikimumą. Todėl periodiškumas čia esminis – jei gamintojas numatė tam tikrą intervalą, jo ir reikėtų laikytis“, – aiškina R. Tamašauskas.

Vairuotojų sąmoningumas čia taip pat kritiškai svarbus. Kasdieninė rutina – skysčių lygio patikra, oro nuotėkių paieška, vizualus transporto priemonės įvertinimas – atrodo smulkmenos, bet dažnai būtent jos leidžia laiku pastebėti problemas. Tai tarsi rytinis kavos ritualas: atrodo smulkmena, bet praleidus – jaučiamas skirtumas. Parkų vadovams, savo ruožtu, verta įsiminti vieną dalyką: jei toje pačioje sunkvežimių partijoje kartojasi vienodi gedimai, tai aiškus signalas prevenciškai patikrinti ir kitus tos serijos vilkikus. Taip galima išvengti domino efekto, kai viena smulki problema pasklinda per visą parką.

Profesionalų požiūris į patikimumą

Prevencinis remontas nėra tik techninė detalė – tai ir požiūris į darbą. Įmonės, kurios save mato kaip patikimus partnerius, investuoja į reguliarų patikrinimų procesą, nes žino: kiekviena prevencinė patikra yra galimybė išvengti netikėtos prastovos.

„Kiekviena profilaktinė patikra – tai galimybė išvengti neplanuoto sustojimo kelyje. Trelo remonto centruose Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje per metus atliekame tūkstančius tokių patikrų ir nuolat matome, kiek daug defektų galima sustabdyti dar jiems neprasidėjus. Klientui tai reiškia ramybę, sklandų darbą ir saugumą“, – pabrėžia UAB „Trelo“ Operacijų direktorius Rolandas Tamašauskas. Techninė priežiūra transporto sektoriuje neturėtų būti suvokiama kaip papildomas kaštas. Tai investicija į įmonės patikimumą, saugumą ir reputaciją. Laiku neatliktas remontas tampa brangiausiu – ne tik dėl dvigubų ar trigubų sąskaitų, bet ir dėl prarastų klientų, sugriuvusių grafikų ar net vieno neplanuoto sustojimo, kuris gali kainuoti daugiau nei bet kuri profilaktinė patikra. Kaip primena R. Tamašauskas, „gedimų prevencija nėra prabanga. Tai būtinybė, užtikrinanti sklandžią veiklą ir visų transporto grandinės dalyvių saugumą“.

Plačiau apie TRELO teikiamas paslaugas galite sužinoti ČIA.

Dažnai sakoma, jog transporto verslas – tai skaičių ir tikslumo žaidimas. Kiekviena tona, kiekvienas litras, kiekviena minutė turi savo kainą. Ir vis dėl to, sprendimas dėl vienos iš investicijų į sunkiasvorį transportą – padangas – gana dažnai priimamas neatlikus detalių analizių, nepasidomėjus rinkos naujovėmis ar nepasitarus su ekspertais, o labiau iš įpratimo, nusistovėjusios ir nebūtinai teisingos praktikos ar „nes tiesiog pasiūlė servisas“. Visgi, būtent nuo to priklauso, kaip greitai reikės naujo padangų komplekto, kiek degalų sudegins vilkikas, kaip saugiai važiuos vairuotojas, ir net tai, kiek iš viso kainuos viena tona nugabento krovinio.

Geros sunkvežimio padangos – kaip geri darbo batai

,Paprastam vartotojui, neįsigilinusiam į transporto sektoriaus niuansus, gali pasirodyti, jog skirtumas tarp lengvųjų ir komercinių padangų – tik dydis. Tačiau skirtumų kur kas daugiau – komercinės padangos skirstomos pagal ašies tipą (priekinė, varančioji, priekabos ir kt.), skirtingi protektorių tipai, skirtingi išmatavimai, apkrovos, o visų svarbiausia – komercinėms padangoms galioja visiškai kitokie ridų, eksploatacijos ir priežiūros reikalavimai. UAB „Trelo“ produkto vadovas, atsakingas už komercinio transporto padangas, Ramūnas Turčinas, juokaudamas sako: „Jei teigtume, kad lengvojo automobilio padanga – tai bėgimo bateliai, tai tuomet sunkvežimio, vilkiko padanga galėtų būti apibūdinama kaip profesionalūs darbo batai. Ir jie turi būti parinkti pagal darbo tipą, o ne vien pagal grožį ir kainą“. Pasak R. Turčino, tinkamai prižiūrimos komercinės padangos gali atlaikyti šimtatūkstantines kilometrų ridas, tačiau tos pačios padangos rida gali skirtis iki 50 proc., priklausomai nuo priežiūros lygio, todėl į tai turi būti žiūrima ne kaip į vienkartines išlaidas. „Tačiau realybė kiek kitokia – tikrai norėtųsi, kad būtų didesnė dalis suvokiančių, kad padangos – tai ne išlaidos, o investicijos. Ir tos investicijos gali arba atsipirkti su kaupu, arba, priešingai, kasdien tyliai, bet stabiliai siurbti pinigus“ – įžvalgomis dalijasi R. Turčinas.  

Pasirinkimas: (ne)prarastos kuro sąnaudos

Skaičiuojama, kad apie 30% sunkvežimio kuro sąnaudų sunaudojama sunkvežimiui judant iš vietos ir jo judėjimui palaikyti. Didžiausią dalį šiuose 30% sudaro komercinių padangų savybė, vadinama „pasipriešinimu riedėjimui“ (angl. rolling resistance). Tiesa, ne visi apie šią savybę rimtai susimąsto. „Ir nors pats skirtumas tarp didelį ir mažą pasipriešinimą riedėjimui turinčių padangų dažnai nesiekia nė pusės litro šimtui kilometrų, bet per 150 tūkst. kilometrų atstumą, dauginant iš 10 ar 20 vilkikų, tai jau tampa nebe smulkmena, o strateginiu klausimu. Net ir nedidelis skirtumas minėtame rolling resistance rodiklyje gali lemti tūkstančius eurų per metus“, – komentuoja R. Turčinas. Pasak eksperto, ne ką mažiau svarbu ir slėgis padangose – netinkamai pripūsta padangas (per mažas slėgis) didina pasipriešinimą, mažina tarnavimo laiką ir net kelia padangos sugadinimo riziką.

Saugumas ir reguliavimas: kada padanga tampa rizika

Gana dažnai komercinės padangos vertinamos tik per kainos ir ridos prizmę, tačiau ne ką mažiau svarbus ir saugumo klausimas. Būtent nuo padangų priklauso stabdymo kelias, sukibimas su kelio danga, šoninis stabilumas (ypač ekstremaliomis sąlygomis). Netinkamas protektoriaus gylis ar sezoniškumas (tiesa, komercinio transporto padangose jis ne toks aktualus ir ryškus, kaip lengvajame transporte) gali lemti pavojų tiek vairuotojui, tiek kroviniui, tiek kitiems eismo dalyviams. „Be to, rinkoje dar dažnai tenka matyti padangų su neaiškia istorija. Svarbu paminėti, kad Europos Sąjungoje taikomi griežti reikalavimai komercinių padangų ženklinimui, triukšmo lygiui, sukibimui ant šlapios kelio dangos ar riedėjimo efektyvumui. Vis dažniau vertinama ir ekologinė pusė – kokias padangas naudoja transporto įmonės, ar jos atitinka CO₂ mažinimo principus“ – pastebi R. Turčinas, taip pat pridurdamas, kad vairavimas su netinkamomis padangomis gali lemti ne tik baudas, laiku nepristatytus krovinius, neaptarnautus klientus, bet ir sukelti bereikalingų problemų esant draudiminiams įvykiams.

Ekspertas taip pat išskiria ir keletą dažniausiai pasitaikančių klaidų, kuomet transporto įmonės renkasi padangas. „Čia būtų galima išskirti pirkimą iš inercijos, kai imama tai, ką siūlo ilgalaikis partneris, be jokio palyginimo, taip pat, kai pasirenkamas „universalus“ variantas visiems atvejams, neatsižvelgiant į sezoną, lokaciją, kelio sąlygas, bei trečias aspektas – nepaskaičiuotas TCO (angl. Total cost of ownership) rodiklis, kuomet žiūrima tik į kainą, pamirštant ridą, kuro efektyvumą ar remonto poreikį“ – pasakoja R. Turčinas.

Padangų tendencijos: ką renkasi pažangūs vežėjai?

Šiuolaikinės transporto įmonės ieško ne tik gerų padangų, bet ir duomenimis pagrįstų sprendimų. Tarp pagrindinių prioritetų „Trelo“ ekspertas išskiria : žemą pasipriešinimą riedėjimui (ekonomiškumą), didelę ridą ir lėtą dėvėjimąsi, tinkamumą restauruoti, tylų darbą (padangos keliamą triukšmą), ES ženklinimo atitiktį (3PMSF, M+S ir kiti žymėjimai).

„Didžiausios transporto įmonės Europoje vis dažniau renkasi ekonomiškas, bet kokybiškas alternatyvas žinomiems premium prekės ženklams. Neretai tai – technologiškai pažengę, tačiau kainos atžvilgiu racionalūs sprendimai, kaip kad sparčiai populiarėjantys „Greentrac“ ar „Laufenn by Hankook“ prekiniai ženklai“ – teigia R. Turčinas. Pasak eksperto, šios padangos turi ir savų išskirtinumų, pvz., „Greentrac“ pasižymi itin geru balansu (kiekvienai padangai dar gamykloje yra patikrinamas vibracijų ar disbalanso lygis), puikia traukos ir stabdymo dinamika, ilgu tarnavimo laiku ir turi gerą kainos ir kokybės santykį. Tuo tarpu „Laufenn by Hankook“ išsiskiria savo ilgu tarnavimo laiku, tolygiu protektoriaus dėvėjimusi ir patikimumu keičiantis oro sąlygomis, pagamintos pagal „Hankook“ technologijas, tačiau yra gerokai prieinamesnės. Abi šios padangų linijos turi gerus degalų efektyvumo ir šlapios dangos sukibimo įvertinimus, taip pat visi jų modeliai yra sertifikuoti naudoti ir žieminėmis sąlygomis („Three Peak Mountain Snowflake“ žymėjimas).

Esminis klausimas: kada metas atsinaujinti?

Transporto įmonės dažnai taiko „nusidvėjimo iki paskutinio milimetro“ taktiką. Tačiau, pasak „Trelo“ eksperto, tokia praktika gali brangiai kainuoti tiek saugumo, tiek logistikos tęstinumo prasme. „Šiuo metu Trelo Vilniaus remonto centre „Greentrac“ ir „Laufenn by Hankook“ padangas klientams galime pasiūlyti itin patraukliomis sąlygomis (kai kurių modelių nuolaidos siekia ir iki 30 proc.), tad tai gali būti tinkamas metas jau dabar planuoti rudens ar žiemos sezono atnaujinimus be jokio spaudimo ir skubotų sprendimo priėmimų. Mūsų patirtis rodo – įmonės, kurios planuoja padangų įsigijimą iš anksto, tinkamai prižiūri padangas eksploatacijos metu ir renkasi ne pigiausią, bet ekonomiškai naudingiausią sprendimą, vidutiniškai sutaupo iki 15 proc. eksploatacijos kaštų per sezoną“ – reziumuoja „Trelo“ produkto vadovas R. Turčinas.

Plačiau apie šiuo metu vykdomą padangų akciją galite sužinoti ČIA.