Būna kai kurios istorijos, kurios įkvepia stengtis, tobulėti ir nesustoti. Viena tokių istorijų ir mūsų dabartinio pirkimų ir logistikos direktoriaus – Karolio Gigos. Darbą TRELO pradėjęs Antwerpen remonto centre serviso priėmėjo pareigose, šiuo metu Karolis – TRELO Pirkimų ir logistikos direktorius, savo funkcijas ir kasdienius darbus vykdantis iš TRELO biuro Kaune. Nuo ko viskas prasidėjo ir kaip atrodė jo karjeros kelias?

– Karoli, kiek laiko jau esi su TRELO?

– Prie TRELO komandos, kuri tuo metu dar dirbo po kitu prekiniu ženklu, prisijungiau 2016 metų gegužės 24 d. (nors, neoficialiai, galima sakyti – nuo balandžio 7 dienos). Tad šiuo metu yra jau kiek daugiau nei 5 metai kaip esu TRELO komandos dalimi.

– Kaip tavo gyvenime apskritai atsirado TRELO? Kokia buvo pati pradžia ir kaip pavyko užaugti iki vadovaujančių pareigų?

– Prieš ateidamas į TRELO, buvusioje darbovietėje buvau išdirbęs 5,5 metų, per tą laiką mano pareigos keitėsi tris kartus. Vieną dieną visai atsitiktinai pamačiau dabartinio direktoriaus – Donato Mockaus – įrašą jo Facebook paskyroje, jog darbui Belgijoje ieško žmonių ir buria naują komandą. Labai daug negalvojęs parašiau ir pasidomėjau, kokios sąlygos, koks darbo pobūdis, atlyginimas ir t.t. Susitarėme susitikti ir visus dalykus aptarti plačiau. Donatas pristatė savo viziją, kuri tikrai skambėjo gražiai ir įkvepiančiai, tačiau iš pirmo karto manęs „neužkabino“, nors sąlygos man tikrai tiko. Po to sekė dar vienas atrankos etapas, dar vienas pokalbis, kurio metu man pateikė įdomų pasiūlymą – pasiimti atostogų ir atvykti į Belgiją tiesiog gyvai viską išbandyti. Taip ir padariau. Susikroviau mažą lagaminėlį ir išlėkiau trims savaitėms į Antwerpen, Belgiją. Buvo galimybė rinktis tarp dviejų remonto centrų – tuo metu jau veikusio GENK remonto centro ir ANTWERPEN, kuris buvo kuriamas nuo nulio. Kadangi man patinka įšokti į „ekstremalias“ situacijas ir jose bandyti išsikapstyti, taip ir pasirinkau būtent ANTWERPEN remonto centrą.

Kaip šią dieną atsimenu visą kelionę – sėdau į lėktuvą, turėjome leistis Briuselyje, kaip tik porą dienų po sprogimų Briuselio oro uoste. Briuselyje mane pasitiko Donatas ir tuo metu dirbęs Vaidotas Čipas. Sėdom į automobilį ir vykom apžiūrėti mano galimos naujos darbo vietos. Važiuojant iš Briuselio į Antwerpen ir matant visą aplinką, galvoje tikrai kilo daug įvairių minčių – galvojau, kur aš čia papuoliau ir kokiai „nesąmonei“ pasirašiau, juk taip gerai ir Lietuvoje. Galvojau, kad patekau į Detroit‘ą (toks JAV esantis miestas – apšiuręs, nelabai patrauklus).

Taigi, atvykęs į Antwerpen, išbandžiau savo galimą darbo vietą. Po trijų savaičių grįžau namo ir ilgai svarsčiau – verta bandyti toliau ar ne – ir tikrai neneigsiu, jog vienu metu svertai buvo pasilikimo Lietuvoje pusėje, bet po dar vieno pokalbio su Donatu visgi apsisprendžiau! Taip tapau TRELO dalimi, startavau serviso priėmėjo – meistro pareigose. Prieš tai buvusioje darbovietėje dirbau detalistu/pirkimų vadybininku, paskutinės pareigos buvo centrinio sandėlio vadovo, taigi naujos pareigos man buvo šioks toks iššūkis. Kadangi aplinkui buvo suburta stipri komanda, greitai pradėjau „gaudyti“ visą informaciją ir tobulėti. Priėmėju išdirbau apie du su puse metų, per tą laiką savo žinių bagažą padidinau turbūt kokius 20, o gal ir daugiau, kartų!

Po tų dviejų su puse metų pamaininio darbo Belgijoje, taip jau susiklostė situacija, jog teko grįžti visam laikui į Lietuvą. Tačiau TRELO nepalikau – pasikeitė mano pareigos, iš serviso priėmėjo tapau klientų aptarnavimo atstovu. Tokį ėjimą pats visgi laikiau savotišku žingsniu atgal, tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Išdirbus pusę metu šiose pareigose, su TRELO komanda nusprendė atsisveikinti tuometinis Pirkimų vadovas Vaidotas. TRELO, esant galimybei ir atsilaisvinus kuriai nors pozicijai, pirmiausia ieškoma galimų kandidatų, atitinkančių reikalavimus, įmonės viduje. Taip sulaukiau Donato skambučio, kuris pasikvietė pasikalbėti dėl galimos mano kandidatūros į šią poziciją. Pokalbio metu pasiūlė pabandyti, kadangi ankstesnėje darbovietėje turėjau panašios darbo patirties. Tad kaip ir dabar, kartais pajuokauju, kad taip jau du su puse metų vis dar bandau save šiose pareigose – turbūt gaunasi ?. Tikiuosi, kad pateisinau Donato lūkesčius ir atnešiau įmonei naudos!

– Tavo istorija tikrai įkvepianti! O ką tau, Karoli, apskritai reiškia būti TRELO komandos dalimi?

– Aš tikrai džiaugiuosi galėdamas būti šios komandos dalimi, tikrai labai puikus kolektyvas! Man tai – nuolatinis tobulėjimas savo srityje, galimybė daug išmokti, o kartais ir kitus pamokyti pasidalinant savo patirtimi. Manau, kad Trelo šiai dienai savo srityje yra patraukliausias darbdavys. Čia kaip IT žmonėms yra noras dirbti Google, taip sunkvežimių specialistams yra noras dirbti Trelo.

– Kas tave labiausiai motyvuoja šiame darbe?

– Ko gero, galėčiau išskirti tris pagrindinius aspektus, suteikiančius man daugiausiai motyvacijos. Visų pirma, tai iššūkiai, kurie užklumpa beveik kasdien ir netikėtai. Antra – tai galimybė bendrauti su skirtingų šalių tiekėjais – taip savotiškai perprantu skirtingų šalių bendravimo kultūras ir, savaime suprantama, tobulinu savo užsienio kalbą. Na ir trečia – monotonijos nebuvimas, nes kiekviena diena čia vis kitokia!

– O kokių įgūdžių reikalauja tavo darbas?

– Daugiausia reikia komunikabilumo, mat tenka labai daug bendrauti tiek su kolektyvu, tiek su tiekėjais. Tada, kaip aš mėgstu sakyti – matematika, matematika ir dar kartą matematika. Jos mano darbe – tikrai daug! Be jokios abejonės, reikia ir loginio, strateginio mąstymo. Tokį darbą dirbantis žmogus turi turėti pakankamai techninės informacijos, žinoti, kokia detalė kur ir kaip montuojasi, kokie kiekiai reikalingi ir t.t. Būtina išmanyti gamintojų produkciją, suprasti, kokio kokybės lygio yra kiekvieno gamintojo siūloma produkcija. Ir, be jokios abejonės, gerai išmanyti detalių rinką – žinoti tiek mažmeninės, tiek ir didmeninės rinkos kainas.

– Ačiū tau, kad pasidalinai su mumis savo istorija ir patirtimi! Sėkmės tolesniuose darbuose!

Nori ir tu prisijungti prie TRELO komandos ir augti kartu? Pasižvalgyk, kokias pozicijas turime atviras šiuo metu mūsų KARJEROS SKILTYJE! 

Lietuvoje pirmą kartą šalies istorijoje surengti „DKV LIVE Metų sunkvežimio rinkimai“. Rinkimai, kurių tikslas atkreipti dėmesį į inovacijas šio transporto sektoriuje ir kartu išrinkti geriausią sunkvežimį.

Konkurse dalyvavo septyni sunkvežimiai (abėcėlės tvarka):

  • „Ford F-Max“
  • „Iveco S-Way“
  • MAN TGX
  • „Mercedes-Benz Actros“
  • „Scania R“
  • „Scania S“
  • „Volvo FH“

Praėjusį savaitgalį vyko šių sunkvežimių testiniai bandymai, o gegužės 14 d. vakare paaiškėjo nugalėtojai! DKV LIVE Metų sunkvežimio titulas atiteko Scania S! Be šio prizo buvo išdalintos ir kitos konkurso statulėlės:

  • DKV LIVE Metų sunkvežimis II vieta: Volvo FH
  • DKV LIVE Metų sunkvežimis III vieta: Mercedes-Benz Actros
  • DKV LIVE Metų ekologiškiausias: Scania R
  • DKV LIVE Metų komfortas: Volvo FH
  • DKV LIVE Metų inovacija: MAN TGX
  • DKV LIVE Metų saugiausias: Scania S

Šiuos sunkvežimius testavo ir jų techninius parametrus vertino bei nugalėtoją rinko 10 profesionalų komisija:

  • Romas Austinskas, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.
  • Linas Brazauskas, vairuotojas.
  • Borisas Ignatjev, įmonės „Ivetra ir Ko“ direktorius.
  • Artūras Michejenko, „DKV EURO SERVICE Baltikum“ vadovas.
  • Vitoldas Milius, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius.
  • Donatas Mockus, įmonės „Trelo“ direktorius.
  • Vaidas Norvilas, įmonės „Vlantana“ ekonominio vairavimo instruktorius.
  • Mindaugas Paulauskas, įmonės „Girteka“ transporto veiklos direktorius.
  • Žilvinas Pekarskas, portalo 15min rubrikos „Gazas“ redaktorius.
  • Gintautas Šutavičius, „DKV LIVE Metų sunkvežimis“ projekto vadovas.

Su mūsų direktoriumi Donatu dar prieš paskelbiant nugalėtoją buvome trumpai diskutavę apie tai, kas yra geras sunkvežimis, kokie parametrai, jo nuomone, yra svarbiausi ir kaip atrodys ateities sunkvežimiai. Donato teigimu, kiekvienas geras sunkvežimis turėtų pasižymėti patogumu vairuotojui, turi būti patikimas bei ekonomiškas.

„Automatizuota vairavimo sistema, avarinio stabdymo sistema, adaptyvioji kruizo kontrolė – tik keletas vairuotojui patogumo suteikiančių elementų, kurie turi būti kiekviename naujos kartos sunkvežimyje. Vairavimas turi būti maksimaliai komfortiškas“, – teigia Donatas. Paklausus, kaip atrodys futuristinis sunkvežimis po 50 metų, Donatas teigia, kad tokie sunkvežimiai, tikėtina, turės visiškai autonominį valdymą, nulinę CO2 emisiją ir, priklausomai nuo technologinės krypties, elektra ar vandeniliu varomi.