Sveiki visi!

Dalinuosi įspūdžiais iš pirmos paros nuo išvykimo į Dakaro ralio varžybas. Pirma stotelė – komanda, o ją apibendrinsiu vienu sakiniu – aukščiausias lygis visomis prasmėmis. Pradedant nuo tarpusavio komunikacijomis baigiant savo užduočių įvykdymu. Tikriausiai esate girdėję Benedikto pasakymą: „pasibaigia Dakaras, prasideda Dakaras”. Tai šie žodžiai yra neperdėti nei per nago juodimą ir tai tik parodo profesionalumo lygį. Kelionė nuo oro uosto durų iki išėjimo į gryną orą Saudo Arabijoje truko apie 8h. Susitvarkę SIM korteles išskubėjome į kelionę iki uosto, kuriame atsiimsime transporto priemones. Po 300+ kilometrų kelionės skubame atsiimti techniką ir iš ten žaibiškai užsipilti kuro, kuriam dienos eigoje nebus laiko. Next stop – bivakas. Laikas tiksi, o iki rydienos reikia ne tik remonto zoną susiruošti ir apvalyti lenktyninį automobilį, bet ir pasiruošti vėjuotai nakčiai bei paruošti automobilį treniruotėms. Deja, bet tenka nusivilti, jog iki bivako tenka stoti į 6km kamštį. Tačiau, vietoje nenusėdime, po kamščio su kuprunugariais komanda dirba stipriai, o apie jau rezultatus darbo sužinosite rydienos dienoraštyje.

Taigi taigi, antroji išvykimo į Dakarą diena. Galvoju ką jums papasakoti, bet ant liežuvio galo kabo tik noras pasiskųsti, kaip nesiseka miegoti, o tik blaškytis tarp darbų. Bet c’mon, čia Dakaras ir aš puikiai žinojau kas laukia ir to troškau!!! Technikams buvo sudėtinga para, vos pora valandų miego dar net neprasidėjus varžyboms, bet tai yra kaina norint turėti tobulą perfekcionizmą komandoje, o be šito – komanda neatstovautų gamyklos. Diena prabėgo super greitai, rodos ką tik atsikėliau, o jau komanda tempėsi mane kartu į valgyklą. Jeigu ne komanda, jau seniai kūnas pradėtų kratytis nuo išsekimo, gal net blogiau nei kaimo alkoholikui likus porai dienų iki pašalpos. Apibendrinus, šiandien visi puikiai padirbėjo, visos komisijos praeitos ir rytoj jau lauks pirmi testai. Tad iki ryt!!!

Sveiki, pasaulio žmonės arba sveiki tie 30 žmonių kuriems įdomios mano rašlevos.

Žinau, žinau, kad mano turinys nėra ypatingas ir čia ne Amerika, jog nuėjus į mokyklą pašaudyti surinksių nemenką fanų bazę .Kaip matote juodas humoras mano mėgstamiausias, bet šiandieną rašau apie juodąjį Vanagą. Išjudėjome anksti ryte į testus ir aišku, jog bus darbo technikams sureguliuoti pagal trasą bolidą, o pilotams reikia atrasti vietą kurią būtų galima patobulinti, bet tam testai ir yra, svarbiausia nieko baisaus, viskas ko galima tikėtis. Teko pamatyti ir Audi e-tron, kuris mano nuostabai yra triukšmingesnis už bet kurį kitą vidaus degimo bolidą. O likusi dienos dalis nebuvo labai ypatinga – tvarkėmės ūkyje, o technikams, kaip įprasta vargo vakarienė, bet toks jų gyvenimas sunkiausiame pasaulio ralyje. Šiandiena manau eisime visi anksti miegoti, kas yra nuostabu, o jeigu nebus ir smėlio audros, kaip aną naktį, tai bus dar didesnis laimėjimas, nei laimėti Sel’o bilietą į bet kurį paskutini pasirodymą.

Pabaigai, pasiruošimas baigiasi ir kitą kartą jau rašysiu apie įdomesnę Dakaro dalį – varžybas, tad iki rytdienos!