Naujo ar naudoto vilkiko įsigijimas daugeliui transporto įmonių atrodo kaip esminis sprendimo taškas. Pasirašyta sutartis, technika atsiimta, dokumentai sutvarkyti – galima pradėti darbą. Tačiau būtent pirmieji eksploatacijos mėnesiai dažnai parodo, kad pats pirkimas buvo tik pradžia, o ne garantija sklandžiam darbui.
„Nupirkti transporto priemonę ir jai priskirti vairuotoją nepakanka – yra namų darbų, kuriuos būtina atlikti dar prieš realų startą“, – sako UAB „Trelo“ sunkvežimių remonto centrų tinklo serviso darbų vadovas Evaldas Sparnauskas.
Gamintojo patikra ir reali eksploatacija – ne tas pats
Iš gamyklos išvažiuojantis vilkikas būna praėjęs vadinamąją PDI (angl. pre-delivery inspection) procedūrą. Jos metu transporto priemonė techniškai paruošiama eksploatacijai: patikrinami pagrindiniai mazgai, programinė įranga, atliekami kontroliniai testai.
Vis dėlto, kaip pažymi „Trelo“ ekspertas, PDI nereiškia, kad vilkikas idealiai pritaikytas konkrečiam darbui. „Gamintojas paruošia transporto priemonę pagal standartinius parametrus. Tačiau realybėje nėra „vidutinės eksploatacijos“. Juk skiriasi maršrutai, apkrovos, klimato sąlygos, darbo intensyvumas“, – aiškina E. Sparnauskas.
Perkant naudotą techniką situacija dar sudėtingesnė – visą faktinę būklę turi įvertinti pats pirkėjas arba jo pasirinkti specialistai.
Papildoma įranga – ne tik formalumas
Šiuolaikinėje logistikoje vilkikas retai pradeda darbą be papildomos įrangos. Kelių mokesčių aparatai, sekimo sistemos, įvairūs valdymo moduliai tapo kasdienybe, tačiau jų montavimas reikalauja tikslumo.
„Atrodo paprasta – prijungti prietaisą prie maitinimo. Tačiau netinkamas pajungimas gali sukelti trikdžius kitose sistemose ar net pažeisti originalią įrangą“, – pabrėžia „Trelo“ atstovas.
Pasak jo, kelių mokesčių įranga turėtų būti jungiama prie atskiro, stabilaus maitinimo šaltinio, o ne prie standartinių 12/24V rozečių kabinoje. Sekimo įranga taip pat turi būti integruojama laikantis gamintojo reikalavimų, tinkamai sujungiant duomenų ir energijos linijas.
Informaciniai ženklai – techninės drausmės dalis
Dar viena dažnai nuvertinama sritis – privalomi informaciniai ženklai ir lipdukai. Skirtingose šalyse galioja skirtingi reikalavimai, kurių nesilaikymas gali kainuoti realias baudas.
„Pavyzdžiui, važiuojant per Prancūziją privalomi „Angles Morts“ aklosios zonos įspėjimo lipdukai. Netinkamas jų naudojimas gali užtraukti baudą iki 750 eurų“, – primena E. Sparnauskas.
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su techniniais gedimais, tokie formalumai turi tiesioginę įtaką transporto priemonės eksploatacijos saugumui ir verslo rizikoms.
Smulkios klaidos, kurios virsta realiomis problemomis
Servisų praktika rodo, kad net ir nauji vilkikai po PDI gali turėti trūkumų.
„Remonto centruose reguliariai susiduriame su žmogiškomis klaidomis – nepriveržtomis antenomis, per kurias teka vanduo į kabiną, laisvomis hidraulinėmis žarnomis, alyvos nuotėkiais iš nesuvaržytų komponentų“, – vardija „Trelo“ serviso darbų vadovas E. Sparnauskas.
Tokie neatitikimai dažnai nepastebimi iš karto. Technika dirba, tačiau pradeda veikti ne optimaliu režimu. Tai ilgainiui reiškia spartesnį komponentų nusidėvėjimą, nestabilią eksploatacinę ekonomiką ir sunkiau prognozuojamas remonto išlaidas.
Pasak E. Sparnausko, gedimas dažnai nėra pirmasis simptomas. „Pirmiausia atsiranda padidėję kaštai – kuro, remonto, prastovų. Tik vėliau problema tampa akivaizdi techniniu lygmeniu.“
Vilkikas – ne transporto priemonė, o finansinis turtas į ramybę ir reputaciją
Verslo lygmenyje vilkikas turi būti vertinamas ne kaip mechaninis vienetas, o kaip finansinis turtas. Kaip ir bet kuris turtas, jis reikalauja ne tik įsigijimo, bet ir sistemingo valdymo.
„Transporto priemonės paruošimas eksploatacijai nėra techninis formalumas ar papildomas kaštas. Tai ypač aktualu perkant naudotus vilkikus, kur pilnas techninis patikrinimas turėtų būti suvokiamas kaip būtinas etapas. Logistikoje tikslas paprastas – važiuoti, o ne stovėti. Visa tai atsiremia į tinkamą rizikos, sąnaudų ir veiklos stabilumo valdymą“, – apibendrina E. Sparnauskas.
Būtent tokį požiūrį propaguoja ir „Trelo“, kurios remonto centruose kasdien matoma, kad prevenciniai sprendimai dažnai lemia stabilesnę, prognozuojamą transporto parko ekonomiką.
