Gedimas kelyje – tikras košmaras kiekvienai logistikos įmonei. Sustojęs sunkvežimis reiškia daug daugiau nei paprastą nepatogumą: tai pradelsti terminai, nusivylę klientai, prastovos, kurių niekas nekompensuos, ir galiausiai – sugadinta įmonės reputacija. Pridėkime dar išlaidas už vilkiko nutempimą, riziką kitiems eismo dalyviams, o kai kuriais atvejais – ir pavojų pačiam vairuotojui. Štai kodėl transporto sektoriuje dažnai kartojama frazė: brangiausias remontas yra tas, kurio neatliekate laiku.
„Gedimo pasekmės visada būna sunkesnės už prevenciją. Laiku atliktos patikros atsiperka su kaupu, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip papildomas darbas ar nereikalingas sustojimas“, – pabrėžia UAB „Trelo“ Operacijų direktorius Rolandas Tamašauskas..
Kodėl ignoruojami signalai virsta rimtais gedimais
Dauguma profesionalių vairuotojų į perspėjimus reaguoja atsakingai – pastebėję klaidą prietaisų skydelyje, jie nedelsdami praneša atsakingiems kolegoms. Tačiau realybė dažnai diktuoja kitokias aplinkybes: spaudžia terminai, krovinį reikia pristatyti, o artimiausias servisas – už šimtų kilometrų. Tokiais momentais įsijungia žmogiška pagunda „dar truputį pavažiuoti“. Juk, kaip dažnas galvoja, „dar kelis kilometrus tikrai atlaikys“.
„Labai dažnai vairuotojai ignoruoja perspėjimą apie vykdomą išmetimo sistemos regeneraciją. Jei procesas stabdomas ar vilkinamas, sistema pereina į galios ribojimą, sunkvežimis sustoja kelyje arba tenka atlikti brangų remontą. Tai klasikinis pavyzdys, kaip menkas signalas virsta rimta problema“, – pastebi R. Tamašauskas. Dar viena itin svarbi indikacija – EBS sistemos klaida. Tai stabdymą, stabilumą ir praslydimą valdanti sistema. Užsidegus jos simboliui ir to nepaisant, EBS pereina į avarinį režimą. Rezultatas – ilgesnis stabdymo kelias, sumažėjęs sąstato stabilumas ir reali grėsmė eismo saugumui. „Ignoruoti tokius signalus reiškia rizikuoti ne tik technika, bet ir gyvybėmis“, – akcentuoja ekspertas.
Kasdienės istorijos, kai „sutaupyta“ pavirsta nuostoliais
Kiekvienas serviso meistras galėtų papasakoti dešimtis istorijų, kai nereagavimas į perspėjimus baigėsi brangiais remontais. Pasak R. Tamašausko, kai kurie scenarijai yra dažnai besikartojantys, o kai kurie iš jų itin skaudūs ir brangiai kainuojantys.
„Vieni skaudesnių ir brangesnių atvejų – kai vairuotojas nepaiso reduktoriaus blokiruotės indikacijos. Rezultatas – visiškai sugadintas reduktorius, kurio remontuoti nebėra prasmės. Kita situacija – sunkvežimis eksploatuojamas su užsikimšusia išmetimo sistema tol, kol ši pažeidžiama negrįžtamai. Ir galiausiai, nepastebėtas oro nuotėkis priverčia oro kompresorių veikti dviguba apkrova, kol jis perkaista ir sugenda“, – vardija specialistas.
Ir čia tinka sena taisyklė: sutaupytas euras šiandien rytoj gali virsti tūkstančiais. „Ir tai nėra graži metafora – tokias situacijas matome kone kasdien“, – priduria R. Tamašauskas.
Prevencija – ne formalumas, o būtinybė
Techninės priežiūros intervalai, kuriuos nustato gamintojai, dažnai atrodo kaip biurokratinė prievolė ar formalumas. Tačiau jie paremti išsamiais bandymais ir patirtimi. Ignoruodami juos, transporto parkų vadovai rizikuoja ne tik technikos patikimumu, bet ir visos įmonės darbo sklandumu.
„Aptarnavimas nėra vien alyvos ar filtrų keitimas. Jo metu tikrinami jautrūs ir svarbūs komponentai, kurie dažnai lemia transporto priemonės patikimumą. Todėl periodiškumas čia esminis – jei gamintojas numatė tam tikrą intervalą, jo ir reikėtų laikytis“, – aiškina R. Tamašauskas.
Vairuotojų sąmoningumas čia taip pat kritiškai svarbus. Kasdieninė rutina – skysčių lygio patikra, oro nuotėkių paieška, vizualus transporto priemonės įvertinimas – atrodo smulkmenos, bet dažnai būtent jos leidžia laiku pastebėti problemas. Tai tarsi rytinis kavos ritualas: atrodo smulkmena, bet praleidus – jaučiamas skirtumas. Parkų vadovams, savo ruožtu, verta įsiminti vieną dalyką: jei toje pačioje sunkvežimių partijoje kartojasi vienodi gedimai, tai aiškus signalas prevenciškai patikrinti ir kitus tos serijos vilkikus. Taip galima išvengti domino efekto, kai viena smulki problema pasklinda per visą parką.
Profesionalų požiūris į patikimumą
Prevencinis remontas nėra tik techninė detalė – tai ir požiūris į darbą. Įmonės, kurios save mato kaip patikimus partnerius, investuoja į reguliarų patikrinimų procesą, nes žino: kiekviena prevencinė patikra yra galimybė išvengti netikėtos prastovos.
„Kiekviena profilaktinė patikra – tai galimybė išvengti neplanuoto sustojimo kelyje. Trelo remonto centruose Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje per metus atliekame tūkstančius tokių patikrų ir nuolat matome, kiek daug defektų galima sustabdyti dar jiems neprasidėjus. Klientui tai reiškia ramybę, sklandų darbą ir saugumą“, – pabrėžia UAB „Trelo“ Operacijų direktorius Rolandas Tamašauskas. Techninė priežiūra transporto sektoriuje neturėtų būti suvokiama kaip papildomas kaštas. Tai investicija į įmonės patikimumą, saugumą ir reputaciją. Laiku neatliktas remontas tampa brangiausiu – ne tik dėl dvigubų ar trigubų sąskaitų, bet ir dėl prarastų klientų, sugriuvusių grafikų ar net vieno neplanuoto sustojimo, kuris gali kainuoti daugiau nei bet kuri profilaktinė patikra. Kaip primena R. Tamašauskas, „gedimų prevencija nėra prabanga. Tai būtinybė, užtikrinanti sklandžią veiklą ir visų transporto grandinės dalyvių saugumą“.
Plačiau apie TRELO teikiamas paslaugas galite sužinoti ČIA.
