Kiekvieno darbdavio svajonė – darbui atsidavęs, nuolat besišypsantis ir entuziazmo nestokojantis darbuotojas. Pas mus tokių – daug, o vienas jų – ATNWERPEN remonto centro tiekėjas Eugenijus Jakavičius, prie TRELO komandos prisijungęs prieš beveik trejus metus. Ką jam reiškia TRELO? Paskaitykit!

– Eugenijau, kiek laiko jau dirbi TRELO ir kokios tavo pareigos?

– Liepos 16 bus trys metai, kaip dirbu TRELO. Dirbu Antwerpen remonto centre serviso tiekėju.

– Kaip tavo gyvenime atsirado TRELO?

– Kaip dabar atsimenu, kai man paskambino Donatas Mockus ir pakvietė susitikti. Jis man papasakojo apie darbo struktūra ir apie mano tiekėjo pareigas, bet,  kaip visada, man reikėjo apgalvoti pasiūlymą, kadangi tuo metų turėjau jau tris pasiūlymus – vieną Norvegijoje, kitą – likti prie savo hobio (boksas) arba vykti į Belgiją, į TRELO. Man tuomet patiko Donato pasakymas – kad tu važiuosi tik pabandyti ir jeigu nepatiks, tai visada gali pranešti. Ir, kaip matote, jau bandau 3 metus. Atvykęs į Belgiją, į Antwerpen, susipažinau su kolegomis. Kolegos labai šiltai sutiko ir aplamai, labai draugiškas kolektyvas. Prisipažinsiu, man pirmą dieną buvo tiesiog kosmosas, gavau navigaciją, sąrašą tiekėjų ir pirmyn į kelionę. Po kiekvienos darbo dienos pats sau sakydavau – tai tik pabandymui. Bet išėjo taip, kad tai buvo išbandymas. Po tokių išbandymų aš supratau, kad mano darbas galbūt ne visiems pastebimas, bet mano indėlis šitoje įmonėje labai svarbus – nuo manęs priklauso, kiek laiko užtruks remontas.

– Kaip atrodo tavo darbas ir kas tave labiausiai motyvuoja?

– Mano pareigas turi daug užduočių – žinoti trumpiausią kelią, palaikyti gerus santykius su mūsų tiekėjais, žinoti kuo daugiau apie detales ir, visų svarbiausia, kelyje turėti 6 akis. Kartą man buvo toks atvejis – važiuoju sau, dėlioju maršrutą ir šalia išgirstu sprogimą. O pasukti iš penkių važiavimo juostų, ypač, kai kelyje kamštis (o Antwerpene jie būna visada) – nebuvo kur.  Gerai, kad kažkaip sugebėjau išvengti susidūrimo, bet tikrai „smagaus“ streso tą kartą apturėjau. Su laiku mano santykiai su mūsų tiekėjais ir pardavėjais labai sustiprėjo – aš net išmokau kalbėti Flamandų kalba, aišku, ne tobulai ir ne visus žodžius, bet tai, kad aš stengiausi su jais kalbėti jų gimtąją kalba, jiems tai labai patinka. Tikrai buvo daug tokių atvejų, kai atvykus pas tiekėjus būna eilė klientų, bet, pamatę mane, jie iškart aptarnauja be eilės.

– Ką tau davė/duoda TRELO? Šitame darbe labai daug sužinojau ne tik apie sunkiąją techniką, bet ir aplamai apie automobilius. TRELO man pasiūlė ne tik darbą, bet ir davė daug žinių, o tai ir motyvuoja žmogų, kuris nori, kad gyvenimas nepraeitų veltui. Aišku, sunku kiekvienam iš mūsų darbuotojų psichologiškai, kai per tą buvimą svetimoje šalyje nematai savo šeimos. Tačiau, mano manymu, svarbiausia save teisingai nukreipti, turėti užsiėmimą, tokį, kaip kad buvimas gamtoje, važiavimas dviračiu, bėgimas, vaikščiojimas ir pan. Ir visgi, didelis AČIŪ TRELO už tai, kad leidžia važiuoti visam kolektyvui pamatyti lankytinas vietas toje šalyje, kur tu dirbi – taip tikrai greičiau prabėga laikas ir psichologiškai pailsi.

– Papasakok kokią nors juokingą situaciją, įvykusią TRELO.

– Atsimenu buvo toks atvejis – prabundu ir galvoju – „kodėl mano žadintuvas neskambėjo?“ Pamačiau, kad jau po 6:20 val., kai įprastai prabundu apie 5:20 val. Greit pašokau ir iš karto pradėjau savo bendradarbius, kambariokus žadinti. Tada išgirdau visą jų nuomonę apie save, nes, pasirodo, kad tai buvo sekmadienis.

Faktai apie Eugenijų:

  • Dirbdamas TRELO jau išmoko kalbėti flamandų kalba.
  • Komandiruočių metu kasdien nubėga bent po 10 kilometrų.
  • Komandiruočių metu, laisvomis dienomis, su kolegomis daug keliauja po lankytinas vietas
  • Dirbdamas TRELO gerokai išplėtė savo žinias ne tik apie sunkiąją techniką, bet ir apie automobilius apskritai.
  • Suprato, kad daugelis dalykų gyvenime priklauso nuo to, kokia linkme save nukreipi ir į ką sutelki savo mintis!
  • Laisvomis dienomis, būdamas Lietuvoje, filmuojasi įvairiuose filmuose ar serialuose ir filmavosi netgi legendiniame HBO seriale „Černobylis”

Nori prisijungti prie TRELO ir dirbti su kartu su tokiais žmonėm, kaip Eugenijus? Užsuk į mūsų karjeros skiltį, galbūt turime pasiūlymą kaip tik tau! 

Birželio 10-12 dienomis TRELO komanda dalyvavo „TRUCK EXPO 2021“ parodoje. Tai – didžiausia Bulgarijoje kiekvienais metais vykstanti sunkiojo transporto sektoriaus paroda, kasmet suburianti per 6 – 8 tūkstančių dalyvių. Kol dar įspūdžiai po parodos švieži, apie TRELO dalyvavimą diskutavome su Pardavimų direktoriumi Edgaru Plauška.

– Edgarai, „TRUCK EXPO 2021“ – kas tai per paroda ir kaip ji atrodė šių metų kontekste?

– „TRUCK EXPO 2021“ yra didžiausia kiekvienais metais Bulgarijoje vykstanti sunkiojo transporto paroda. Šioje parodoje savo naujausius produktus bei paslaugas pristato visi, kurių verslo veikla bent kažkiek susijusi su sunkiuoju transportu – sunkvežimių ir puspriekabių gamintojai, sunkvežimių nuomos paslaugas teikiančios įmonės, įmonės, gaminančios papildomą įrangą, remonto paslaugas teikiančios įmonės ir t.t. Verta paminėti, kad TRELO buvo vienintelė įmonė, pristačiusi tokias paslaugas (remonto paslaugas sunkvežimiams ir priekaboms bei puspriekabėms). Įprastai ši paroda kasmet sulaukia 6-8 tūkstančių lankytojų. Tiesa, šiais metais jų buvo kiek mažiau dėl koronaviruso bei papildomų reikalavimų keliautojams.

– Kokie buvo TRELO lūkesčiai dalyvaujant šioje parodoje?

– Pagrindinis lūkestis dalyvaujant šioje parodoje – rasti naujų klientų Bulgarijos rinkoje, su kuria dirbame dar sąlyginai ne ilgą laiką. Be jokios abejonės, dalyvaudami čia siekėme ir didinti TRELO prekinio ženklo žinomumą, stiprinti ryšį su jau esamais klientais ir pan. Tikrai buvo tokių parodos lankytojų, kurie priėjo prie mūsų stendo, dėkojo už gerą ir operatyvų bendradarbiavimą.

– Sprendžiant iš prie TRELO stendo priėjusių, ką galėtumėt pasakyti apie TRELO vardo žinomumą? Ar šis vardas jau žinomas Bulgarijos rinkoje?

– Sunku vienareikšmiškai atsakyti – tikrai yra tokių, kurie mus jau žino, tačiau daug kam mes buvome naujiena. Visgi, ko gero, nusvertų antroji pusė ir turėčiau pasakyti, kad TRELO vardas Bulgarijos rinkoje šiuo metu žinomas mažai, tad tai mums – puiki proga dirbti šia kryptimi Bulgarijoje. Tačiau naujus klientus labiausiai žavi greitas paslaugų suteikimo laikas ir platus remonto centrų, įsikūrusių patogiose lokacijose Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, tinklas.

– Apskritai, kelinta tai buvo tokio tipo paroda, kurioje dalyvavo TRELO komanda?

– Bulgarijoje tai buvo pirmoji paroda, kurioje dalyvavo TRELO, o bendra tai antra. 2019 metų lapkritį dalyvavome parodoje Lenkijoje, 2020-ieji metai buvo visiškai neprognozuojami renginių ir parodų organizatoriams dėl koronaviruso pandemijos. Dabar, kai draudimai vis atlaisvinami, atsigauna ir renginiai, tad tikiuosi, kad tokių parodų ateityje tik daugės!

– Kad jau prakalbot apie ateitį, kokie TRELO planai dėl dalyvavimo parodose užsienyje? Kur mūsų esami ir nauji klientai gali tikėtis mus išvysti ateityje?

– Noras ir vizija yra dalyvauti parodose, kurias apibrėžiame kaip savo užsienio rinką. Tai būtų Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Lenkija, Vokietija, Ukraina ir t.t. Faktas, kad tokio tipo parodos – geriausia vieta rasti mūsų tikslinę auditoriją ir tiek su esamais, tiek su potencialiais klientais pabendrauti akis į akį.

– Dėkui už įžvalgas ir mintis ateičiai!

TRELO šioje parodoje atstovavo:

  • EDGARAS PLAUŠKA, Pardavimų direktorius
  • PAULIUS STRAVINSKAS, Personalo ir komunikacijos vadovas
  • EMIL PALINKOV, Serviso paslaugų pardavimo vadybininkas Bulgarijos rinkai

Būna kai kurios istorijos, kurios įkvepia stengtis, tobulėti ir nesustoti. Viena tokių istorijų ir mūsų dabartinio pirkimų ir logistikos direktoriaus – Karolio Gigos. Darbą TRELO pradėjęs Antwerpen remonto centre serviso priėmėjo pareigose, šiuo metu Karolis – TRELO Pirkimų ir logistikos direktorius, savo funkcijas ir kasdienius darbus vykdantis iš TRELO biuro Kaune. Nuo ko viskas prasidėjo ir kaip atrodė jo karjeros kelias?

– Karoli, kiek laiko jau esi su TRELO?

– Prie TRELO komandos, kuri tuo metu dar dirbo po kitu prekiniu ženklu, prisijungiau 2016 metų gegužės 24 d. (nors, neoficialiai, galima sakyti – nuo balandžio 7 dienos). Tad šiuo metu yra jau kiek daugiau nei 5 metai kaip esu TRELO komandos dalimi.

– Kaip tavo gyvenime apskritai atsirado TRELO? Kokia buvo pati pradžia ir kaip pavyko užaugti iki vadovaujančių pareigų?

– Prieš ateidamas į TRELO, buvusioje darbovietėje buvau išdirbęs 5,5 metų, per tą laiką mano pareigos keitėsi tris kartus. Vieną dieną visai atsitiktinai pamačiau dabartinio direktoriaus – Donato Mockaus – įrašą jo Facebook paskyroje, jog darbui Belgijoje ieško žmonių ir buria naują komandą. Labai daug negalvojęs parašiau ir pasidomėjau, kokios sąlygos, koks darbo pobūdis, atlyginimas ir t.t. Susitarėme susitikti ir visus dalykus aptarti plačiau. Donatas pristatė savo viziją, kuri tikrai skambėjo gražiai ir įkvepiančiai, tačiau iš pirmo karto manęs „neužkabino“, nors sąlygos man tikrai tiko. Po to sekė dar vienas atrankos etapas, dar vienas pokalbis, kurio metu man pateikė įdomų pasiūlymą – pasiimti atostogų ir atvykti į Belgiją tiesiog gyvai viską išbandyti. Taip ir padariau. Susikroviau mažą lagaminėlį ir išlėkiau trims savaitėms į Antwerpen, Belgiją. Buvo galimybė rinktis tarp dviejų remonto centrų – tuo metu jau veikusio GENK remonto centro ir ANTWERPEN, kuris buvo kuriamas nuo nulio. Kadangi man patinka įšokti į „ekstremalias“ situacijas ir jose bandyti išsikapstyti, taip ir pasirinkau būtent ANTWERPEN remonto centrą.

Kaip šią dieną atsimenu visą kelionę – sėdau į lėktuvą, turėjome leistis Briuselyje, kaip tik porą dienų po sprogimų Briuselio oro uoste. Briuselyje mane pasitiko Donatas ir tuo metu dirbęs Vaidotas Čipas. Sėdom į automobilį ir vykom apžiūrėti mano galimos naujos darbo vietos. Važiuojant iš Briuselio į Antwerpen ir matant visą aplinką, galvoje tikrai kilo daug įvairių minčių – galvojau, kur aš čia papuoliau ir kokiai „nesąmonei“ pasirašiau, juk taip gerai ir Lietuvoje. Galvojau, kad patekau į Detroit‘ą (toks JAV esantis miestas – apšiuręs, nelabai patrauklus).

Taigi, atvykęs į Antwerpen, išbandžiau savo galimą darbo vietą. Po trijų savaičių grįžau namo ir ilgai svarsčiau – verta bandyti toliau ar ne – ir tikrai neneigsiu, jog vienu metu svertai buvo pasilikimo Lietuvoje pusėje, bet po dar vieno pokalbio su Donatu visgi apsisprendžiau! Taip tapau TRELO dalimi, startavau serviso priėmėjo – meistro pareigose. Prieš tai buvusioje darbovietėje dirbau detalistu/pirkimų vadybininku, paskutinės pareigos buvo centrinio sandėlio vadovo, taigi naujos pareigos man buvo šioks toks iššūkis. Kadangi aplinkui buvo suburta stipri komanda, greitai pradėjau „gaudyti“ visą informaciją ir tobulėti. Priėmėju išdirbau apie du su puse metų, per tą laiką savo žinių bagažą padidinau turbūt kokius 20, o gal ir daugiau, kartų!

Po tų dviejų su puse metų pamaininio darbo Belgijoje, taip jau susiklostė situacija, jog teko grįžti visam laikui į Lietuvą. Tačiau TRELO nepalikau – pasikeitė mano pareigos, iš serviso priėmėjo tapau klientų aptarnavimo atstovu. Tokį ėjimą pats visgi laikiau savotišku žingsniu atgal, tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Išdirbus pusę metu šiose pareigose, su TRELO komanda nusprendė atsisveikinti tuometinis Pirkimų vadovas Vaidotas. TRELO, esant galimybei ir atsilaisvinus kuriai nors pozicijai, pirmiausia ieškoma galimų kandidatų, atitinkančių reikalavimus, įmonės viduje. Taip sulaukiau Donato skambučio, kuris pasikvietė pasikalbėti dėl galimos mano kandidatūros į šią poziciją. Pokalbio metu pasiūlė pabandyti, kadangi ankstesnėje darbovietėje turėjau panašios darbo patirties. Tad kaip ir dabar, kartais pajuokauju, kad taip jau du su puse metų vis dar bandau save šiose pareigose – turbūt gaunasi ?. Tikiuosi, kad pateisinau Donato lūkesčius ir atnešiau įmonei naudos!

– Tavo istorija tikrai įkvepianti! O ką tau, Karoli, apskritai reiškia būti TRELO komandos dalimi?

– Aš tikrai džiaugiuosi galėdamas būti šios komandos dalimi, tikrai labai puikus kolektyvas! Man tai – nuolatinis tobulėjimas savo srityje, galimybė daug išmokti, o kartais ir kitus pamokyti pasidalinant savo patirtimi. Manau, kad Trelo šiai dienai savo srityje yra patraukliausias darbdavys. Čia kaip IT žmonėms yra noras dirbti Google, taip sunkvežimių specialistams yra noras dirbti Trelo.

– Kas tave labiausiai motyvuoja šiame darbe?

– Ko gero, galėčiau išskirti tris pagrindinius aspektus, suteikiančius man daugiausiai motyvacijos. Visų pirma, tai iššūkiai, kurie užklumpa beveik kasdien ir netikėtai. Antra – tai galimybė bendrauti su skirtingų šalių tiekėjais – taip savotiškai perprantu skirtingų šalių bendravimo kultūras ir, savaime suprantama, tobulinu savo užsienio kalbą. Na ir trečia – monotonijos nebuvimas, nes kiekviena diena čia vis kitokia!

– O kokių įgūdžių reikalauja tavo darbas?

– Daugiausia reikia komunikabilumo, mat tenka labai daug bendrauti tiek su kolektyvu, tiek su tiekėjais. Tada, kaip aš mėgstu sakyti – matematika, matematika ir dar kartą matematika. Jos mano darbe – tikrai daug! Be jokios abejonės, reikia ir loginio, strateginio mąstymo. Tokį darbą dirbantis žmogus turi turėti pakankamai techninės informacijos, žinoti, kokia detalė kur ir kaip montuojasi, kokie kiekiai reikalingi ir t.t. Būtina išmanyti gamintojų produkciją, suprasti, kokio kokybės lygio yra kiekvieno gamintojo siūloma produkcija. Ir, be jokios abejonės, gerai išmanyti detalių rinką – žinoti tiek mažmeninės, tiek ir didmeninės rinkos kainas.

– Ačiū tau, kad pasidalinai su mumis savo istorija ir patirtimi! Sėkmės tolesniuose darbuose!

Nori ir tu prisijungti prie TRELO komandos ir augti kartu? Pasižvalgyk, kokias pozicijas turime atviras šiuo metu mūsų KARJEROS SKILTYJE! 

Lietuvoje pirmą kartą šalies istorijoje surengti „DKV LIVE Metų sunkvežimio rinkimai“. Rinkimai, kurių tikslas atkreipti dėmesį į inovacijas šio transporto sektoriuje ir kartu išrinkti geriausią sunkvežimį.

Konkurse dalyvavo septyni sunkvežimiai (abėcėlės tvarka):

  • „Ford F-Max“
  • „Iveco S-Way“
  • MAN TGX
  • „Mercedes-Benz Actros“
  • „Scania R“
  • „Scania S“
  • „Volvo FH“

Praėjusį savaitgalį vyko šių sunkvežimių testiniai bandymai, o gegužės 14 d. vakare paaiškėjo nugalėtojai! DKV LIVE Metų sunkvežimio titulas atiteko Scania S! Be šio prizo buvo išdalintos ir kitos konkurso statulėlės:

  • DKV LIVE Metų sunkvežimis II vieta: Volvo FH
  • DKV LIVE Metų sunkvežimis III vieta: Mercedes-Benz Actros
  • DKV LIVE Metų ekologiškiausias: Scania R
  • DKV LIVE Metų komfortas: Volvo FH
  • DKV LIVE Metų inovacija: MAN TGX
  • DKV LIVE Metų saugiausias: Scania S

Šiuos sunkvežimius testavo ir jų techninius parametrus vertino bei nugalėtoją rinko 10 profesionalų komisija:

  • Romas Austinskas, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.
  • Linas Brazauskas, vairuotojas.
  • Borisas Ignatjev, įmonės „Ivetra ir Ko“ direktorius.
  • Artūras Michejenko, „DKV EURO SERVICE Baltikum“ vadovas.
  • Vitoldas Milius, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius.
  • Donatas Mockus, įmonės „Trelo“ direktorius.
  • Vaidas Norvilas, įmonės „Vlantana“ ekonominio vairavimo instruktorius.
  • Mindaugas Paulauskas, įmonės „Girteka“ transporto veiklos direktorius.
  • Žilvinas Pekarskas, portalo 15min rubrikos „Gazas“ redaktorius.
  • Gintautas Šutavičius, „DKV LIVE Metų sunkvežimis“ projekto vadovas.

Su mūsų direktoriumi Donatu dar prieš paskelbiant nugalėtoją buvome trumpai diskutavę apie tai, kas yra geras sunkvežimis, kokie parametrai, jo nuomone, yra svarbiausi ir kaip atrodys ateities sunkvežimiai. Donato teigimu, kiekvienas geras sunkvežimis turėtų pasižymėti patogumu vairuotojui, turi būti patikimas bei ekonomiškas.

„Automatizuota vairavimo sistema, avarinio stabdymo sistema, adaptyvioji kruizo kontrolė – tik keletas vairuotojui patogumo suteikiančių elementų, kurie turi būti kiekviename naujos kartos sunkvežimyje. Vairavimas turi būti maksimaliai komfortiškas“, – teigia Donatas. Paklausus, kaip atrodys futuristinis sunkvežimis po 50 metų, Donatas teigia, kad tokie sunkvežimiai, tikėtina, turės visiškai autonominį valdymą, nulinę CO2 emisiją ir, priklausomai nuo technologinės krypties, elektra ar vandeniliu varomi.

Darbas remonto centre daugeliui asocijuojasi su begale įrankių, tepaluotomis rankomis bei paprastam piliečiui dažnai nesuprantamais čia dirbančių naudojamais terminais, o apie pačius remonto centrų darbuotojus, ko gero, neretai tenka prisiklausyti įvairių mitų. Visgi, pasak TRELO personalo vadovės Skaistės Naimavičienės, remonto technikai – tai tarsi chirurgai, tik jų pagrindiniai klientai ne žmonės, o vilkikai. Apie tai, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti remonto centro darbuotojai ir kas apskritai galėtų susimąstyti apie tokį darbą su ja ir padiskutavome plačiau.

– Skaiste, kokie darbuotojai apskritai sudaro remonto centro komandą? Juk, ko gero, tai kur kas daugiau, nei tik remonto technikai – automechanikai, autošaltkalviai ir autoelektrikai?

– TRELO remonto centruose stengiamės išlaikyti vienodą struktūrą ir pilno sąstato komandą sudaro serviso priėmėjai, tiekimo vadybininkai, tiekėjai, darbų vadovai, remonto technikai bei pagalbiniai darbuotojai. Kuomet pasakoju kandidatams apie remonto centro struktūrą dažnai sulaukiu klausimo – o kas yra serviso vadovas ar serviso direktorius? Tokios pozicijos TRELO remonto centrų struktūroje nėra, kadangi vadovaujamės principu „pasitikime ir tikime savo darbuotojais“. Žinome, kad remonto centrų darbuotojai turi pakankamai kompetencijų ir daugelį sprendimų gali priimti patys, savarankiškai, taip pat puikiai geba planuoti savo darbus ir laiką.

Tačiau yra pagrindinis atsakingas asmuo, kuruojantis remonto centrų darbo veiklą ir procesus – operacijų direktorius Vytautas Rutkauskas.

 – Remonto centruose didžioji dalis darbuotojų – vyrai. Ar iš tikrųjų tokio darbo vengia moterys ir, jei taip, tavo nuomone, kodėl?

– Tenka pripažinti, kad vis dar egzistuoja „vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų stereotipai. Nors skaičiai kasmet kinta, tačiau moterys vis dar dažniau renkasi humanitarinių sričių profesijas, o tarp vyrų dominuoja inžinerija, mechanika, fizika ir t.t. Šie žmonių profesijos pasirinkimai ir nulemia tai, kad mūsų sektoriuje didžioji dalis darbuotojų – vyrai. Lyčių stereotipai, deja, vis dar labai gajūs Lietuvoje, tačiau tikiu, kad ateityje mes nustosime vadovautis profesijų skirstymais ir savo gyvenimuose atversime daugiau galimybių skirtinguose ir įvairiuose profesijų pasirinkimuose, nebegrupuodami pagal „vyriška“ ar „moteriška“ profesija.

– Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti geras remonto centro darbuotojas?

– Manau, kad trys pagrindinės savybės, kurias galėčiau išskirti, tai kruopštumas, nuoseklumas ir kantrybė. Visi remonto centre vykdomi darbai reikalauja labai daug kruopštumo ir atidumo, o kruopščiai darbus gali atlikti tas, kuris turi kantrybės. Dar tikslinga būtų paminėti ir gerą fizinę sveikatą bei ištvermę.

– TRELO remonto centrai įsikūrę Belgijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, tačiau didžioji dalis darbuotojų – lietuviai. Kaip remonto centrų darbą organizuoja TRELO?

– TRELO darbuotojai dirbti į mūsų remonto centrus vyksta kadencijomis (komandiruotėmis). Tai reiškia, kad kai vieni kolegos atvyksta darbuotis, kiti su jais susikeičia ir vyksta namo, atgal į Lietuvą, ilsėtis. Grįžę namo mūsų darbuotojai ilsisi 100 proc. apmokamai – poilsio metu jiems mokamas toks pats darbo užmokestis, kaip ir komandiruotės metu.

– Tavo nuomone, koks žmogus apskritai galėtų rimtai apsvarstyti galimybę prisijungti prie TRELO remonto centro komandos?

– Labai gerai atsimenu, kad šį klausimą uždaviau ir įmonės direktoriui (Donatui Mockui) pirmą savo darbo dieną ir, kaip dabar pamenu, kad paminėjęs tokius kriterijus, kaip patirtis, įgūdžiai ir t.t., jis man pasakė frazę – „mums reikia tokių, kurių venomis tekėtų ne kraujas, o dyzelinas“. Tai reiškia, kad žmogus turi jausti begalinį potraukį šiai profesijai ir viską darytų su betarpiška energija. Tokius aš ir kviečiu prisijungti prie mūsų, tokių žmonių ir ieškau – kurie rinkdamiesi profesiją neturėjo jokių dvejonių ir žinojo, kad rinksis mechaniką. Ir, kaip sakome mes ir mūsų partneris Benediktas Vanagas – prie TRELO prisijungti turi tie, kurie nori tapti vyčiais, užkariaujančiais Europą!

LAUŽOME ARBA PAGRINDŽIAME MITUS APIE REMONTO CENTRŲ DARBUOTOJUS.  

Remonto centre gali dirbti tik vyrai

MITAS. Deja, bet visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad remonto centruose gali dirbti tik vyrai. TRELO – viena liberaliausių įmonių ir mums nėra svarbu nei darbuotojo amžius, nei lytis. Tačiau vykdant atrankas kol kad dar nesulaukiau nė vienos moters mechanikės gyvenimo aprašymo, bet tikrai labai apsidžiaugčiau jo sulaukusi! Atsiranda vis daugiau moterų, kurios imasi vilkiko vairuotojos darbo, tad, tikiuosi, netolimoje ateityje sulauksime ir vilkikų mechanikių!

“Dirbant remonto centre visada būsi išsipurvinęs”

TIESA. Sunku įsivaizduoti, kaip remonto centre dirbantis žmogus galėtų likti švariais drabužiais – juk jam reikia pritūpti, priklaupti, palįsti po vilkiku. Žinoma, kad tai nėra sterilus darbas, tačiau ir maistą gaminanti virėja beveik visada išsipurvina savo prijuostę, o statybininko kombinezonas būna aptaškytas cementu. Svarbiausia žinoti tai, kad klientas niekada nežiūri į remonto techniko kombinezono švarą, jis spaudžia jam ranką, kad ir tepaluotą, už laiku ir kokybiškai atliktą darbą ir jaučiasi jam už tai dėkingas.

“Remonto centre dirba tik gero išsilavinimo neturintys žmonės”

MITAS. TRELO remonto centruose dirba daugybė žmonių su universitetų, aukštųjų ar profesinių mokyklų išsilavinimais. Skirtingose pozicijose reikalingi skirtingi įgūdžiai ir žinios – vienur labai svarbūs geri vadybiniai gebėjimai, kitur- techniniai. Vis tik TRELO labiau vertiname patirtį, žinias ir norą tobulėti, nei turimų diplomų kiekį.

„Remonto centro darbuotojas neturi įdomaus ir turiningo laisvalaikio“

MITAS. Mano nuomone, čia komentarų net nereikia, užtektų pažiūrėti mūsų darbuotojų nuotraukas – net ir komandiruočių metu laisvadienių dienomis jie keliauja po regiono ar šalies skirtingas apylinkes, BE GALO daug važinėja dviračiais, nemaža dalis – bėgioja, sportuoja, turime net ir tokių darbuotojų, kurie yra filmavęsi legendiniame HBO seriale „Černobylis“ ?

„Remonto centro darbuotojo darbas yra nuobodus ir be perspektyvos“

MITAS. Reikia pripažinti, kad kūrybos remonto centruose mažai ir svarbu tikslus bei nuoseklus darbas. Vis tik, pakalbinus bet kurį mūsų darbuotoją tikiu, kad nei vienas savo darbo nuobodžiu nepavadintų. Vilkikai vienas po kito atvyksta su skirtingais  gedimais, o tai reiškia, kad monotonijos čia nėra. Dirbdamas skirtingus darbus kasdien mūsų darbuotojas niekada neparanda įgūdžių, o juos tik tobulina – ko pasėkoje vėliau gali pradėti mokyti kitus ir dalintis savo žiniomis. Taip iš remonto techniko tampama darbų vadovu (meistru).

„Dirbti remonto centre yra ne prestižas“

MITAS. Aš dažnai sakau, kad mūsų remonto centrų darbuotojai – kaip vilkikų gydytojai – jie kartais jau „mirusį“ vilkiką sugeba prikelti gyvenimui ir vėl paleisti į kelią. Servisų priėmėjai dirba „priimamajame“, tiekimo vadyba skubiai randa reikiamų „vaistų“, o remonto technikai „atlieka operaciją“. Žinoma, tai tik metafora, tačiau remonto centruose dirbantys žmonės tikrai turi neeilinių žinių ir gebėjimų, o ir pats darbas dažnu atveju apmokamas kur kas geriau nei kai kurių „prestižinių“ profesijų. Taigi, ar tikrai gerai apmokamas ir vertinamas darbas nėra prestižas?

Balandžio 6 Lietuvoje minima kaip „Saugaus eismo diena”. Šios dienos proga mūsų Antwerpen remonto centro kolektyvas primena – kelyje rūpinkitės ne tik savo, bet ir kitų saugumu! 

NAUJI REIKALAVIMAI SUNKVEŽIMIŲ VAIRUOTOJAMS 

Antwerpen (Belgija) komanda primena, jog nuo šių metų kovo 1 d. Londono regione vilkikams taikomi nauji reikalavimai. „Šis naujas reikalavimas yra skirtas pagerinti visų eismo dalyvių saugumą, ypatingą dėmesį skiriant pėstiesiems, dviratininkams ir motociklininkams. Nuo minėtos datos visos į Londoną įvažiuojančios sunkiasvorės transporto priemonės privalo turėti galiojantį HGV Safety Permit bei atitinkamą reitingą – mažiausiai vieną DVS (Direct Vision standard) žvaigždutę.”

Jei, visgi, transporto priemonė neatitinka reikalavimų, tuomet joje turi būti įrengti visi saugos įtaisai – dalis jų įrengiami siekiant pagerinti vairuotojų matymo lauką, ypač vadinamosiose „aklosiose vietose”, kiti – siekiant įspėti eismo dalyvius apie numatomus vilkiko manevrus:

  • V ir VI klasės veidrodžiai
  • Veikianti kamerų sistema
  • Jutiklių sistema su įspėjimo signalu vairuotojui
  • Įspėjamieji ženklai
  • Garsinis įspėjimas apie transporto priemonės manevravimą sukant

Tokios įrangos montavimą galime pasiūlyti ir TRELO remonto servisuose Genke, Antwerpene, Lahre, Lione ir Paryžiuje. 

Kaip atrodo atitinkama įranga galite pažiūrėti mūsų parengtame klipe:

Parengta pagal: https://trans.info/lt/nauji-reikalavimai-sunkvezimiams-londone-kai-kurios-transporto-priemones-i-miesta-negales-ivaziuoti-210766