Vienkartinis priedas prie atlyginimo ar ilgalaikė gerovės strategija? Spurgos penktadieniais ar individualus biudžetas darbuotojų sveikatinimui? Amžini klausimai, kuriuos sprendžia darbdaviai, siekdami sukurti veikiančią ir darbuotojus iš tikrųjų motyvuojančią sistemą. TRELO taip pat sprendžiam šį galvos skausmą ir šiandien. Panašu – atsakymą radom.
NUO GEGUŽĖS – PAPILDOMAS DĖMESYS DARBUOTOJŲ SVEIKATAI
Ilgą laiką svarstę apie įvairias papildomas skatinimo priemones, kovo mėnesį darbuotojams pristatėm nuo darbo stažo priklausančius priedus, o nuo 2023 m. gegužės mėnesio treliečiams ir trelietėms pradedame taikyti dar vieną naujieną. Šios naujienos paskirtis – dėmesys darbuotojų sveikatai ir sveikatinimui(si). „Kai klausimas pasisuka apie darbuotojų skatinimą, visada norisi rasti priemones, kurios neštų šiek tiek daugiau vertės ir nebūtų tik vienkartinis mažareikšmis priedas prie atlyginimo. Todėl, įvertinę darbuotojų nuomonės tyrimo rezultatus, atsižvelgę į tai, ko nori patys darbuotojai, nuo gegužės mėnesio treliečiams pristatome naujovę – asmeninius ketvirtinius biudžetus Stebby platformoje. Už čia esančias lėšas darbuotojai galės apmokėti sporto klubų, baseinų, masažų, SPA paslaugų, gydytojų konsultacijų, maisto papildų, sporto renginių, optikos, sporto prekių/reikmenų ir viso kito, kas tik susiję su sveikatinimu, išlaidas. Jei darbuotojas nesuspės skirto biudžeto išnaudoti per ketvirtį – lėšos kaupsis iki metų galo“ – apie naują skatinamąją priemonę pasakoja trelietis Paulius Stravinskas (Personalo ir komunikacijos vadovas).
SVEIKI DARBUOTOJAI – RAKTAS Į ORGANIZACIJOS SĖKMĘ
Skirtingi tyrimai atskleidžia, kad skirdamos papildomą dėmesį darbuotojų sveikatai organizacijos tik išlošia. Taip vadinamos „sveikos darbo vietos“ (tuo atveju, kai darbdavys rūpinasi darbuotojų sveikata) nauda:
– pagerėjusi darbuotojų sveikata.
– padidėjęs darbuotojų produktyvumas ir našumas.
– išaugęs pasitenkinimas darbu.
– išaugęs socialinės įtraukties aspektas.
– sumažėjęs pravaikštų ir ligos dienų skaičius.
– sumažėję nelaimingi atsitikimai darbo vietoje ir t.t.
TRELO tikim, kad be sėkmingų ir darbu patenkintų treliečių toli nevažiuosim, o mūsų ilgalaikis įsipareigojimas darbuotojams – paversti TRELO geriausia darbo vieta sektoriuje. Tad Stebby – tik pradžia, ir toliau aktyviai ieškosime būdų, kurie skatintų, motyvuotų, džiugintų mūsų darbuotojus ir nepaliktų jiems jokių abejonių, drąsiai visiems sakant „I am proud of being TRELO“.
Pavasaris įsibėgėja, kyla nuotaikos su vis didėjančių saulės spindulių gaunamu kiekiu, todėl ir noras apdovanoti geriausius, atrodo, tuoj pasieks zenito viršūnę.
Šie metai bus išskirtiniai sunkiasvorio transporto sektoriuje. Jau visai netrukus bus renkamas metų sunkvežimis, kur išskirti vieną iš geriausių yra visai nelengva. Šių transporto priemonių modelių gamyba kasmet nėra tokia dažna, todėl neretai kažkokių ypatingų naujovių neatsiranda. O ir be to, vertinimo kriterijai gerokai skiriasi nuo lengvųjų automobilių: pagal grožį neįvertinsi, todėl belieka tik įvairūs funkcionalumai. Kaip patys organizatoriai teigia, DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurse šiemet visi kandidatai bus vertinami ir teoriškai, pasitelkus įvairias skaičiuokles, ir praktinių bandymų metu važiuojant be puspriekabės ir su ja
DKV LIVE „Metų sunkvežimio“ konkurse šiemet visi kandidatai bus vertinami ir teoriškai, pasitelkus įvairias skaičiuokles, ir praktinių bandymų metu važiuojant be puspriekabės ir su ja. Numatyti tokie vertinimo kriterijai:
○ saugumas,
○ degalų sąnaudos bei CO2 emisija
○ ergonomika ir vairuotojo patogumas,
○ transmisija
○ variklis
○ aptarnavimo kaštai.
Prasidedant tokiems įdomiems rinkimams, taip pat pirmą kartą inicijuodami Lietuvos metų sunkvežimio mechaniko rinkimus ir tapdami vienu iš pagrindinių jų organizatoriumi ir partenriu, nusprendėm, jog reikia išrinkti ir geriausią remonto sektoriaus darbuotoją.
Siekdami surasti tą ypatingais gebėjimais ir talentų išsiskiriantį aukso grynuolį, mes paruošėme įvairias užduotis, kurių dėka galėsime išrinkti geriausią Lietuvos metų mechaniką. Įvertinę kiekvieno dalyvio žinias, kviesim sudalyvauti finaliniame etape, kurio metu ir išsiaiškinsime, kuris yra geriausias. Visus tris etapus sudėliojom šitaip:
○ Iki gegužės 1 d. vyksta registracija. Registruotis gali visi, kurie mano, jog yra verti geriausiojo titulo.
○ I etapas – nuotolinis žinių patikrinimas gegužės 6 d., 11.00 val. (dalyviai į savo el. pašto dėžutes gaus nuorodą į testą, kurį turės atlikti per nustatytą laiką).
○ II etapas – Finalas – gyvas renginys gegužės 27 d., 11.00 val. TRELO Vilniaus remonto centre. Į šį etapą pateks 7 geriausiai pirmame etape pasirodę ir turės atlikti jiems paskirstas užduotis ant skirtingų markių sunkvežimių.
KOKIE PRIZAI LAUKIA?
○ I vieta – mechaniko įrankių spintelė, su įrankiais (vertė ~2000 Eur).
○ II vieta – įrankių rinkinys (vertė ~1000 Eur).
○ III vieta – įrankių rinkinys (vertė ~300 Eur).
○ Na, ir žinoma, geriausio Lietuvos sunkvežimių mechaniko titulas!
Kviečiame registruotis, dalyvauti ir bandyti savo sėkmę tampant Lietuvos sunkvežimių mechaniku 2023!
„Bado žaidynes“ dėl geriausių talentų rinkoje 2022-aisiais išgyvenusios organizacijos, panašu, kad ir 2023 atsikvėpti neturės kur. Seniai supratusios, kad vien tik aukštu atlyginimu geriausių specialistų rinkoje ne tik nepritrauks, bet ilgainiui jų ir neišlaikys, organizacijos griebiasi ir įvairių netradicinių būdų, kaip suvilioti, išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus.
MOTYVUOTI REIKIA TUO, KAS IŠ TIKRŲJŲ MOTYVUOJA
„Tokiais dalykais, kaip privatus sveikatos draudimas, stalo futbolas biure, darbdavio apmokamos papildomos atostogų dienos ir kt., – nelabai ką jau ir nustebinsi, ypač, jei klausimas sukasi apie kiek jaunesnės kartos atstovų pritraukimą. Tačiau faktas – nevisi dalykai vienodai visur veikia ir visur turi būti taikomi. Geriau įsivertinti, kas tikslinga ir aktualu jūsų įmonės darbuotojams, nei bergždžiai vaikytis rinkos tendencijų“- savo nuomone dalinasi sunkvežimių, priekabų ir puspriekabių remonto paslaugas teikiančios įmonės UAB „Trelo“ Personalo ir komunikacijos vadovas Paulius Stravinskas. P. Stravinsko teigimu, geriausias būdas sužinoti kas motyvuotų darbuotojus – nebijoti jų atvirai klausti arba, matant, kuo jie domisi ir gyvena už darbo ribų, tokias priemones paversti motyvuojančiomis darbo vietoje. „Trelo“ pastebėję, kad „Dakaro ralis“ yra viena iš tų temų, kuria darbuotojai noriai diskutuoja, domisi ir dalinasi tarpusavyje, ją ne tik įtraukė kaip vieną prioritetinių į savo vidinės ir išorinės komunikacijos krypčių, bet tuo pačiu įmonės viduje 2022 metais paskelbė metų trukmės darbuotojams skirtą konkursą, kurio pagrindinis prizas – kelionė į 2023 metų Dakaro ralį, drauge su organizacijos partnerio Benedikto Vanago komanda. „Šis vidinis konkursas prasidėjo kovo mėnesį, jį sudarė trys etapai – ŽINIŲ, kurio metu darbuotojai turėjo pildyti daugiau kaip 50 klausimų (apie Dakaro ralį ir įmonę) testą, IŠTVERMĖS, kurio metu darbuotojų laukė dvi savaitės skirtingų iššūkių ir užduočių, bei GREIČIO, kurio metu darbuotojai turėjo patikrinti savo greitį ir reakciją kartingų trasoje. Galime sakyti, kad GREIČIO etapą sudarė trys atskiri renginiai – tam, kad visi turėtų lygias galimybes sudalyvauti gyvai organizuojamuose renginiuose, mat treliečiai (taip įmonėje vadinami darbuotojai) dirba kadenciniu darbo principu, kuomet trims ar keturioms savaitėms išvyksta darbui į užsienį“ – apie surengtą metų trukmės konkursą pasakojo P. Stravinskas. Didžiausias UAB „TRELO“ darbuotojų įsitraukimas buvo stebimas būtent paskutiniame – GREIČIO etape, o viso į įmonės organizuotą konkursą įsitraukė per 40 proc. darbuotojų“. P. Stravinsko teigimu, nors didžioji dalis su personalo valdymu, žmonių motyvavimu ar kultūra įmonėse dirbančiųjų nori, kad darbuotojų įsitraukimas būtų kuo artimesnis 100 proc., realybė dažnai būna kitokia, o pagal šiuolaikines tendencijas net ir 40-50 proc. įsitraukimo rodiklis jau laikomas neblogu (gamybos ir transporto sektoriaus įmonėje įprastai jis būna dar mažesnis).
PAGRINDINIS PRIZAS – DIDŽIAUSIAM DAKARO RALIO FANUI
UAB „TRELO“ organizuotą vidinį metų trukmės konkursą laimėjo Modestas Vaitkūnas – penkerius metus įmonėje tiekėju dirbantis ir gyvenantis, kaip pats sako, keliavimo ritmu – jo darbo grafikas gerokai skirias nuo įprasto penkių darbo dienų per savaitę – tris savaites jis praleidžia darbe Belgijoje, kitas tris savaites grįžęs atgal – Lietuvoje.
Sužinojęs apie įmonėje paskelbtą konkursą, Modestas teigia buvęs maloniai nustebintas. „Man, kaip liguistam autosporto entuziastui, tai buvo didelis dalykas – įmonė žadėjo ne šiaip kažkokią įspūdžių pilną kelionę, o galimybę išmokti naujų dalykų, pamatyti autosporto virtuvę aukštame lygyje. Asmeniškai man šiame konkurse buvo įdomiausios užduotys, kurios reikalavo kūrybinių gebėjimų – tam tikra prasme tai neatsiejama mūsų kasdienybės dalis, o ir išvykus į varžybas būtų nuodėmė nefiksuoti kasdienių nuotykių“. Trelietis Modestas pasakoja, kad paskelbus konkurso rezultatus ir sužinojus, kad laimėtoju tapo būtent jis, jį apėmė didžiulis džiaugsmas ir gal vienas kitas pergalės šokis sušoktas. „Kolegos, su kuriais dirbu, ne tik džiaugėsi mano pergale, bet ir palaikė konkurso metu. Kitaip tariant – jautėsi tik sveika konkurencija. Dėl to visiems bendradarbiams jaučiuosi šiek tiek skolingas. Apskritai smagu, kad įmonė ieško netradicinių būdų darbuotojų motyvavimui ir išlaikymui. Tenka pripažinti, jog dažniausiai pirmas dalykas, atvedantis mus į vieną ar kitą darbovietę yra pinigai, bet ilgainiui darbo vietoje suprantame, kad to neužtenka. Atsiranda poreikis geroms darbo ir gyvenimo sąlygoms, norisi prablaškančio laisvalaikio ir t.t. Tad, mano manymu, įmonių iniciatyvos, skirtos darbuotojų motyvavimui, pritraukimui ir išlaikymui yra būtinos, jei įmonė save laiko „sveika įmone“, o ne eiline darboviete, kur į visus darbuotojus žiūrima kaip į pilką masę, kurią, esant poreikiui, galima bet kada pakeisti. Tikrai pasidžiaugsiu, kad „Trelo“ kiekvienas iš dirbančių jaučiasi vienodai svarbus ir vertinimas“ – pasakoja Modestas Vaitkūnas.
SEKTINAS PAVYZDYS IR KITAS SPORTO RINKODAROS TIKSLAS
Ilgalaikis įmonės partneris Benediktas Vanagas teigia, kad jei anksčiau sporto rinkodara pagrinde buvo naudojama prekinio ženklo žinomumo, įvaizdžio bei pardavimų kėlimui, šiuo metu vienas svarbiausių tikslų daliai partnerių – darbdavio įvaizdžio formavimas, darbuotojų pritraukimas bei esamų darbuotojų vidinės motyvacijos didinimas. „Tai, kad „Trelo“ vadovai ryžosi tokiu būdu „įdarbinti” komandos dalyvavimą Dakare, parodo aukštą jų išmonę. Įmonės viduje šis projektas buvo ypač gerai vertinamas. Apskritai, juk Dakaras daugeliui – nepasiekiama svajonė. Kai įmonė pasiūlo galimybę kolegoms įrodyti, kad jie yra verti būti tokiame sudėtingame projekte, tai pakelia darbuotojų motyvaciją bei pasitikėjimą vieni kitais. Taip pat tai viena iš nedaugelio galimybių gauti tokią unikalią patirtį – dalyvavimą komandos viduje sudėtingiausiose planetos lenktynėse.” – pasakoja Benediktas Vanagas. Pasak sportininko, dažnas gali pagalvoti, kad Dakaro ralyje reikia kažkokių super galių, tačiau iš tiesų čia veikia tokios pačios tiesos, kaip ir kasdienėje įmonių rutinoje: reikalingas patikimumas, iniciatyvumas bei komandinis darbas. „Dakare komandai reikia motyvuotų bei gyvenimišką patirtį turinčių narių. Šiemet su mumis į Saudo Arabiją keliavęs trelietis Modestas visiems kolegoms buvo ypač naudingas kasdieninėse komandos rutinose. Jam asmeniškai tai buvo neįkainojama patirtis. O ir pats Dakaro ralis padeda išfiltruoti labiausiai motyvuotus bei norinčius tobulėti potencialius arba esamus kolegas. Su tokiais bendražygiais, tiesiog ir kasdienybės „dakaruose” gali nuveikti daugiau” – savo įžvalgomis dalinasi Benediktas Vanagas.
#TreliečioDienoraštis – gyvas ir kupinas įvairiausių nuotykių treliečio Modesto pasakojimas apie tai, kaip jis, kartu su Benediktas Vanagas ir jo Gazoo Racing Team komanda pradės savo bendrą kelionę per Saudo Arabijos dykumą. Ralio lenktynės, nesibaigiantis smėlis batuose ir kišenėse, nepamirštami įspūdžiai ir daug pirmų kartų – čia prasideda Modesto Dakaras.
Išlydėtuvės
Atrodo, vos vakar buvom oro uoste ir balta nosinaite mojom savo treliečiui Modestui, Benediktui Vanagui ir jo komandai, išlydėdami į skrydį, jau šiandien mus pasiekė atgarsiai, jog jie nieko nelaukdami Saudo Arabijoj intensyviai ruošiasi šeštadienio 1-ajam startui.
Prologas
Sveiki visi!
Dalinuosi įspūdžiais iš pirmos paros nuo išvykimo į Dakaro ralio varžybas. Pirma stotelė – komanda, o ją apibendrinsiu vienu sakiniu – aukščiausias lygis visomis prasmėmis. Pradedant nuo tarpusavio komunikacijomis baigiant savo užduočių įvykdymu. Tikriausiai esate girdėję Benedikto pasakymą: „pasibaigia Dakaras, prasideda Dakaras”. Tai šie žodžiai yra neperdėti nei per nago juodimą ir tai tik parodo profesionalumo lygį. Kelionė nuo oro uosto durų iki išėjimo į gryną orą Saudo Arabijoje truko apie 8h. Susitvarkę SIM korteles išskubėjome į kelionę iki uosto, kuriame atsiimsime transporto priemones. Po 300+ kilometrų kelionės skubame atsiimti techniką ir iš ten žaibiškai užsipilti kuro, kuriam dienos eigoje nebus laiko. Next stop – bivakas. Laikas tiksi, o iki rydienos reikia ne tik remonto zoną susiruošti ir apvalyti lenktyninį automobilį, bet ir pasiruošti vėjuotai nakčiai bei paruošti automobilį treniruotėms. Deja, bet tenka nusivilti, jog iki bivako tenka stoti į 6km kamštį. Tačiau, vietoje nenusėdime, po kamščio su kuprunugariais komanda dirba stipriai, o apie jau rezultatus darbo sužinosite rydienos dienoraštyje.
Taigi taigi, antroji išvykimo į Dakarą diena. Galvoju ką jums papasakoti, bet ant liežuvio galo kabo tik noras pasiskųsti, kaip nesiseka miegoti, o tik blaškytis tarp darbų. Bet c’mon, čia Dakaras ir aš puikiai žinojau kas laukia ir to troškau!!! Technikams buvo sudėtinga para, vos pora valandų miego dar net neprasidėjus varžyboms, bet tai yra kaina norint turėti tobulą perfekcionizmą komandoje, o be šito – komanda neatstovautų gamyklos. Diena prabėgo super greitai, rodos ką tik atsikėliau, o jau komanda tempėsi mane kartu į valgyklą. Jeigu ne komanda, jau seniai kūnas pradėtų kratytis nuo išsekimo, gal net blogiau nei kaimo alkoholikui likus porai dienų iki pašalpos. Apibendrinus, šiandien visi puikiai padirbėjo, visos komisijos praeitos ir rytoj jau lauks pirmi testai. Tad iki ryt!!!
Sveiki, pasaulio žmonės arba sveiki tie 30 žmonių kuriems įdomios mano rašlevos.
Žinau, žinau, kad mano turinys nėra ypatingas ir čia ne Amerika, jog nuėjus į mokyklą pašaudyti surinksių nemenką fanų bazę .Kaip matote juodas humoras mano mėgstamiausias, bet šiandieną rašau apie juodąjį Vanagą. Išjudėjome anksti ryte į testus ir aišku, jog bus darbo technikams sureguliuoti pagal trasą bolidą, o pilotams reikia atrasti vietą kurią būtų galima patobulinti, bet tam testai ir yra, svarbiausia nieko baisaus, viskas ko galima tikėtis. Teko pamatyti ir Audi e-tron, kuris mano nuostabai yra triukšmingesnis už bet kurį kitą vidaus degimo bolidą. O likusi dienos dalis nebuvo labai ypatinga – tvarkėmės ūkyje, o technikams, kaip įprasta vargo vakarienė, bet toks jų gyvenimas sunkiausiame pasaulio ralyje. Šiandiena manau eisime visi anksti miegoti, kas yra nuostabu, o jeigu nebus ir smėlio audros, kaip aną naktį, tai bus dar didesnis laimėjimas, nei laimėti Sel’o bilietą į bet kurį paskutini pasirodymą.
Pabaigai, pasiruošimas baigiasi ir kitą kartą jau rašysiu apie įdomesnę Dakaro dalį – varžybas, tad iki rytdienos!
1-oji lenktynių diena
Labas visiems, su naujaisiais metais!
Įdomu, kad apie naujus prisiminiau tik šiandienos popietę, tad šventimai tikrai ne galvoje, bet visa tai atperka automaniškas kokainas – lenktyniniai bolidai. Anksti ryte prasidėjo motociklų Prologas, po kurio atėjo mūsų eilė. Sekėsi gerai, nors prologas didelės įtakos varžyboms neturi. Gedimų neturėjome, bet kovojant dėl kuo aukštesnės vietos turime paruošti automobilį taip, lyg jis ką tik buvo surinktas gazoo racing technikų. Nekantriai laukiame rytdienos, nes rytoj pilotų ir šturmanų lauks tikras iššūkis, kas reiškia, jog darbų gausa visiems padidės. Pagaliau pamatysiu Dakarą tikrosiomis spalvomis. Apibendrinus buvusias dienas iki šiandienos, gavau labai gerą boost’ą žinių bagažui. Laimės pilnos kelnės, tikiuosi ta laimė pro kelnių klešnę greitu metu neišbyrės
IKI!
2-oji lenktynių diena
Huh, ryte galvojau ką parašysiu, kai nieko įdomaus nenuveikiau šiandieną.
Benediktas išlydėtas į pirmą greičio ruožą. Bivake darbo nemažai, tad aš esu naudingesnis čia, nei trasoje, kaip žiūrovas. Na, bent važiavimo rezultatus seku labiau, nei foliju kepurėliu atstovai seka sveika protą. Šia akimirką man rašant Benediktas yra 21 pozicijoje ir dar jam negrįžus jau žinome apie žala padaryta pakabai. Remontas nesudėtingas – pažeista pakabos svirtis, aplankstytos dugno apsaugos. Eigoje matysime ar neatsiras dabar nepastebėtų apgadinimų. Laikas spaudžia, todėl technikai jau dabar uoliai ruošiasi remontui.
Nors tekstas nebuvo sustojęs, tačiau rašymui buvau padaręs pauzę ir dabar grįžtu su naujienomis – remonto žymiai daugiau nei tikėtasi. Iš tiesų nenusimananti akis pasakytų, jog viskas tobula, bet tiesa tokia, jog tai yra lygiai taip pat toli nuo idealizmo, kaip Uspaskich Lietuvių kalba. Pakeičiam keletą šakių ir kitų smulkmenų, padarome suvedimą ir testuojame bolidą. Staigmenų daugiau nekyla, todėl galiu ramiai tvarkytis ir ruoštis rytdienai, kol technikai pakartotinai apžiuri automobilį.
3-oji lenktynių diena
Ahlan!
Arba mūsų kalba, sveiki!
Šiandiena pirmoji diena kai teko pabūti prie greičio ruožo. Apskritai kalbant, tokio lygio varžybos man yra nauja patirtis, tad su nekantumu laukiau Benedikto starto. Nuo starto linijos viskas atrodė puikiai, bet paskui viskas tapo ne taip malonu. Benediktas prakirto padangą ir lyg to būtų negana, dar ir vairo stiprintuvo diržas nutrūko. Pakeisti vairo dirželį reikėjo lygesnio paviršiaus, tad pavažiavome į šoną. Tačiau, norite tikėkite, norite ne, bet už gražios smėlėtos kopos laukė minimum 3 metrų aukščio skardis. Negalvokite, kad man nekilo abejonių, man jos visą laiką kyla, net ir pamačius konteineryje įsirengusios parduotuvės išpardavimą negaliojančioms prekėms. Bet mano mintys buvo nuramintos to net neprašius. Pamačiau media įrodymus ir likau be žado. Skardis toks status ir aukštas, jog vos atleistas akseleratoriaus pedalas galėjo reikšti liūdną pabaigą. Geležiniai pas jį… nu patys žinot. Ir ar to būtų gana šiandienai? NOPE, pavažiavus pasikeisti rato po holivudinio šuolio, teko stoti keisti rato netrukus, nes šis patapo dviejų dalių. Bekeliant smėlis matomai buvo labai lakus, tad koja tiesiog nulūžo. Kam įdomu, tokie komponentai nėra gaminami iš išlydytų sovietinių radiatorių, dėl didžiulio svorio, tad kartais taip būna. O jau nulūžusi koja yra blogai, nes ji velkasi, jos taip lengvai nenuimsi, tačiau kažkokiais būdais Benediktas ir Kuldar sugebėjo susiremontuoti. Norėtųsi pasakyti bravo, bet laikas neleidžia – pradėjo temti. Kas nėra susipažinę su sportiniu vairavimu kopose, tai yra tas pats, kas važiuoti slalomą užrištomis akis, tik vietoje kūgių didžiuliai akmenys arba smėlio sienos. Bet ši komanda demonstruoja kovingą sielą ir nepasiduoda. Technikai pluša iš paskutiniųjų, stengiuosi kiek įmanoma jiems padėti, kad rytoj galėtume pamėginti iš naujo. Tikiuosi saulės aušros neteks sutikti, nes jau greitai teks važiuoti į kitą bivaką.
Labas visiems,
sveikinuosi jau iš šaltosios Siaudo Arabijos, na bent jau šią sekundę šaltukas spaudžia. Rytas buvo itin judrus, laiko miegoti ar valgyti nebuvo, jau net nekalbu apie technikus, o kadangi su jais ir praleidžiu daugiausiai laiko – mano akimis jie yra tikri herojai. Kaip ir vakar dieną turėjau galimybę stebėti dalyvius iš trasos, taipogi ir Benediktą, kuris išlaikė tobulą stabilumo ir greičio koeficientą. Paskui teko važiuoti Land Cruiseriui užpilti kuro ir čia susipažinau su vietinių gausa. Dabar galvoju ar manęs nebus sumaišę su šturmanu ar pilotu. Po smagios pažinties išvažiavome į kelią bivako link, kur priešais mus važiavo prancūzų žurnalistai su pusiau sportiniu bekėlės Toyota Hilux. Neprabėgus nė minutei šios vairuotojas užmigo ir nuvažiavo į bortus, per kuriuos vertėsi į šlaitą. Vyčio genas užtikrino, jog žaibišku greičiu pultume gelbėti nelaimėlių. Užtikrinus, jog jų sveikatai viskas gerai, pasirūpinome automobilio sauga ir paruošėme išgabenimui. O grįžus į bivaką laukė apsemta stovyklavietė. Oh well, ne pirmas kartas kai miegosiu šlapias Grįžus Benediktui džiaugėmės, automobilis atrodo išties geros būklės, tik kad reikės atlikti daugybę valymo darbų. Tai tiek apie šiandieną.
Iki rytojaus!
4-oji lenktynių diena. Pabaiga
Laba diena,
tikriausiai girdėjote apie Benedikto nelaimę, tad nežinau ar ką sugebėsiu papildyti, ko nebuvo spaudoje. O štai apie spaudą norėčiau pridurti nuo savęs. Kuomet prasidėjo ši kelionė viskas aplink mane man buvo nauja, nepatirta. Didžiausią įspūdį paliko lietuvių vientisumas. Nėra techniko, nėra piloto ar fotografo, kuris žiūrėtų į save iš aukščiau už kitos komandos narius, tačiau socialiniuose tinkluose galime matyti sukuriama konkurencijos paveikslą. Nors lietuvių komandos bendrauja tarpusavyje, kaip geriausi draugai, aptaria rezultatus, bei vienas kitam padeda ištikus bėdai, to neteko matyti viešoje erdvėje, kas labai liūdina. Gaila, jog šiandiena labiau liūdina Benedikto pasitraukimas iš varžybų. Norėčiau pasakyti, kad sveikatos klausimas mane išgąsdino, bet tiesa ta, jog visai ne. Dėl to galite mane įvairiai iškeikti ir būsite savaip teisūs, tačiau mano akimis profesionalus lenktynininkas žino, jog kiekviena sekundė trasoje gali būti pražūtinga, kiekvieną sekundę tau nežinant draugas iš kitos komandos gali nebegrįžti ne tik į bivaką, bet ir pas savo šeimą ir ši rizika nėra vienkartinė. Dėl avarijų tikimybės, tobulo lenktyninio gyvenimo recepto nėra, tai greičiau yra pavojingi mainai. Žinoma , linkiu Benediktui kuo geriausio, bet žinodamas kokio kalibro kovotojas jis yra, man abejonių nekilo. Tegul visos tos nelaimės sudega, kaip feniksas ir prisikelia naujam Dakarui kitiems metams. Manau svarbu paminėti ir kitus herojus, komandos narius, be kurių šis Dakaras būtų neįmanomas niekam, bet aš kalbu konkrečiai apie šios komandos raitelius. Kad būtų užtikrinta operatyvi naujienų sklaida, dienomis su kameromis pluša medijos atstovai, o naktimis apdirbinėja vaizdo medžiagą. Taip yra užtikrinamas praktiškai tiesioginis naujienų srautas Benedikto fanams, kurį kontroliuoja Lietuvoje esantys šios organizacijos nariai. Pagirti noriu technikus, kuriems teko garbė pagelbėti. Monstrai, taip juos pavadinčiau atsižvelgiant į jų ryžtą ir nuožmumą. Pamenate, kai rašiau, jog Benediktui buvo sėkminga diena ir technika grįžo tvarkinga? Gal ir tvarkinga, bet viskas dėvėsi ir norint išgauti tobulybę anie pluša iki pat ryto tikrindami ar keisdami besidėvinčius mazgus. Praleidžia pietus, vakarienę ir atsisako miego, kad technika nebūtų kliūtis sekančiame greičio ruože. Taipogi, yra ir kiti komandos nariai, kurie yra neatsiejama dalis, kaip kokie broliai Lavrinovičiai.
Dakaro ralis – daug istorijų iš ten buvusių žmonių girdėjau, daug skaičiau ir stebėjau. Atrodo tik smulkmenos mane nustebins, bet nustebino viskas. Šis ralis debiutavo 1979m, tad tai akivaizdus faktas, kad ši organizacija žino, kaip rengti sunkiausia pasaulyje ralį, tačiau organizacija išaugo į tokį didžiulį lygmenį, kad net Saudo Arabijos princas perkasi galimybę turėti šias varžybas pas save. Ką tai reiškia mums ? Daug praleistų niuansų dėl didelio kiekio žmonių. Nesusipratimai kuro užpylimo zonose, vieniems uždrausta būti prie starto, nors paskui paaiškėja, jog galima, Anglų kalbos trūkumas ir panašūs nepirmo svarbumo reikalai. Bet man tai ne motais, iš čia aš išsinešu labai daug, nuo varžybų organizacijos struktūros pažinimo iki profesionalios komandos veikimo supratimo. Žinoma, stebėti aplinkai daug laiko nebuvo, nes reikėjo prižiūrėti save, nes kitaip tos beveik dvi savaitės būtų misija neįmanoma.Viską ką išmokau čia parsivežu su savimi, neabejoju, jog visai tai pravers man ateityje. Taigi, ačiū tiems kurie skyrė man dėmesio ir palaikė, o dabar legendinė frazė – Dakaras pasibaigia, Dakaras prasideda.
Lygiai taip pat kaip ir besibaigiantis rugsėjis, mes užsidedame „pliusiuką” baigę įgyvendinti šių metų plėtros planą – atidaryti tris remonto centrus (du Lietuvoje ir vieną Vokietijoje).
Šiandien sunkvežimių ir priekabų remonto darbus pradeda jau 9-tas mūsų servisas Europoje, Viersen’e, visai netoli Düsseldorf’o. O dabar belieka tik įsivažiuoti ir aptarnauti kiek įmanoma daugiau bet kokios markės sunkvežimių, kuriems reikalinga techninė pagalba, jog šie galėtų tęsti keliones po Europą.
Truputis nuotykių: nors atrodo vos šiandien oficialiai atidarėm remonto centrą, negalėjome likti abejingi jau vakar į servisą įvažiavusiam sunkvežimiui… Juk nepaliksi vairuotojo bėdoje – iškart kibome į remonto darbus.
Taip pat dalinamės keliais faktais apie šį remonto centrą:
• Patogi lokacija (šalia Diuseldorfo, 52, 57 ir 61 magistralinių kelių); • Patyrusi ir profesionali treliečių komanda; • 6 dvipusiai boksai (12 vartų); • Erdvi sunkvežimių stovėjimo aikštelė šalia remonto centro; • Sunkvežimių plovykla; • Platus paslaugų spektras!
Tropiniais karščiais ir tikromis pergalės emocijomis praeitą savaitgalį kaitinta Vengrijos Baja Benedikto Vanago komandai baigėsi, kaip visiems jau žinoma – užlipimu ant aukščiausios podiumo pakylos ir aukso medaliais. Tai jau antrasis iš trijų šios vasaros Bajos etapų, kur pirmieji du itin kontrastingai skiriasi finišuotomis pozicijomis mūsų draugui Benediktui. Tačiau mums, treliečiams, tai dar viena ypatinga galimybė ne tik pasigrožėti lenktynininkų profesionaliais vairavimo įgūdžiais, susipažinti su šiuo sportu, bet ir užmegzti svarbius ryšius tarp savo komandos narių bei bendradarbiavimo partnerių. Vis dėlto, šiandien norim pasidalinti ne klientų paieškos istorija šiame ralyje, o tai, ką reiškia dalyvauti tokiose lenktynėse ir kaip komandinis darbas gali atnešti pergalę. Kad istorija būtų įdomi, kalbinamės Benediktą Vanagą, jog šis pasidalintų lenktynių įspūdžiais iš pirmų lūpų.
– Vengrijoje Baja ralyje teko dalyvauti pirmą kartą. Kokie įspūdžiai apie šio ralio trasą?
Esu daug girdėjęs apie Hungarian baja, bet kažkaip vis iki ten nenuvykdavome. Po šių metų starto, manau, kad tai viena techniškiausių mano startuotų bajų. Čia persipina didelis greitis, ypač nelygi trasa, uolos ir daug kieto, raudonai dulkančio dirvožemio. Retsykiais pagalvoji, jei iš už krūmo išnirtų liūtas ar dramblys, galėtum galvoti, kad esi Afrikos savanoje. Navigacija gal ir nėra per paini, bet vairuotojui ir bolido pakabai tai didelis išbandymas.
– Kuris greičio etapas buvo sudėtingiausias, o kuris – smagiausias ir įdomiausias?
Visi greičio ruožai konceptualiai panašūs, tačiau, pirmas, trumpiausias, 9 km ilgio prologas buvo sudėtingas, nes važiavome jį dar nesuprasdami Vengrijos bajos kelių sandaros. Varžovai jam buvo gerai pasiruošę, o pagal mūsų taktinį planą turėjome jį laimėti, kad galėtume kitai dienai rinktis starto poziciją. Kovai baigėsi mūsų laimėjimu, tačiau persvara buvo tik viena sekundė…
– Vos trečios bendros lenktynės ir užimta pirma vieta su kartu su Kuldar Sikk. Ar tai atneša daugiau pasitikėjimo ar daugiau vidinės ramybės, kad „viskas yra ir bus gerai“?
Tiesą pasakius, tai – tik antrosios bendros lenktynės su Kuldaru ralio maratonų disciplinoje. Jis yra Profesionalas iš didžiosios raidės. Taip, šią specifiką Jis tik įsisavina. Suprantu, kad mūsų dar laukia pirmųjų klaidų ar paklydimų patirtys (taip nutinka net geriausiems pasaulio šturmanams), tačiau mes ir startuojame lenktynėse, kad galėtume kaip galima geriau pasiruošti Dakarui. Viskas bus gerai, jei įdėsime maksimalų kiekį pastangų. Bet atsipalaiduoti niekada nereikia. Didžiausios klaidos nutinka kai pagalvoji, kad „jau gerai moki”.
– Ką tau reiškia gyvas ištikimiausių gerbėjų palaikymas ralio metu?
Gerbėjų, sekėjų ar mūsų auditorijos dėmesys ypač svarbus mums. Nes Komanda gali siekti savo užsibrėžtų tikslų tik dėl to, kad ši veikla įdomi ir svarbi ne tik mums, bet ir dideliam sekėjų ratui. Jei sportuotume tik dėl savęs, man tai nebūtų tvaru.
Lenktynės buvo išties įdomios, ypač, kai visą procesą, pradedant važiavimu ir baigiant automobilio technine apžiūra ar remontu, gali stebėti iš labai arti. O bebendraujant su visa Toyota Gazoo Racing komanda nugirdome, jog Benedikto šturmanas Kuldar Sikk yra buvęs SUNKVEŽIMIŲ MECHANIKAS! Bet apie tai kitame mūsų tinklaraštyje.
